Nauji dirbtinio intelekto pagrindu sukurti žemėlapiai, naudojantys palydovinius ir piliečių duomenis, padeda geriau vertinti biologinės įvairovės būklę ir priimti tikslesnius sprendimus įvairiuose sektoriuose.
Daugiau šia tema: Inovacijos ir investicijos, CORDIS
Europos Sąjungos finansuojamas projektas GUARDEN siekia spręsti vieną iš pagrindinių aplinkosaugos problemų – fragmentiškus ir sunkiai palyginamus duomenis apie biologinę įvairovę. Iki šiol skirtingose vietovėse surinkti duomenys dažnai buvo nevienodi, gauti skirtingais metodais ir skirtingu laiku, todėl buvo sudėtinga įvertinti tendencijas ar priimti pagrįstus sprendimus.
GUARDEN projekte sukurta stebėsenos sistema apjungia įvairius duomenų šaltinius, įskaitant palydovinius stebėjimus, dirbtinio intelekto modeliavimą, piliečių mokslą, akustinius sensorius ir net papildytos realybės sprendimus. Toks kompleksinis požiūris leidžia dažniau atnaujinti informaciją apie ekosistemas ir efektyviau ją taikyti praktikoje – nuo infrastruktūros planavimo iki gamtos apsaugos priemonių.
Vienas svarbiausių projekto pasiekimų – dirbtiniu intelektu paremti ekologiniai modeliai, kurie kartu su Žemės stebėjimo duomenimis leidžia kurti patikimus ir lengvai pritaikomus biologinės įvairovės rodiklius. Šie rodikliai gali būti naudojami skirtingose teritorijose ir padeda palyginti įvairius scenarijus, pavyzdžiui, planuojant naujus infrastruktūros projektus ar vertinant žemės naudojimo pokyčius.
Siekiant užtikrinti duomenų prieinamumą, GUARDEN projektas sukūrė internetinį žemėlapių įrankį „GeoPl@ntNet“, kuriame galima peržiūrėti sukauptus duomenis ir analizės rezultatus. Tai leidžia sprendimų priėmėjams greičiau įvertinti rizikas ir nustatyti prioritetines veiklos kryptis.
Projektas taip pat parodė, kad nė vienas stebėsenos metodas nėra pakankamas vienas. Piliečių surinkti duomenys gali būti vertingi, tačiau jie dažnai priklauso nuo nevienodo stebėjimo intensyvumo ar subjektyvių vertinimų. Akustiniai sensoriai suteikia tikslius duomenis, tačiau jų veikimą gali trikdyti aplinkos sąlygos, tokios kaip vėjas ar lietus.
Todėl GUARDEN metodika remiasi skirtingų technologijų derinimu, kad būtų kompensuojami kiekvieno metodo trūkumai. Prieš naudojant duomenis modeliavimui, jie papildomai tikrinami – atliekami pasikartojančių įrašų ir anomalijų patikrinimai, vertinamas duomenų patikimumas bei taikomi kokybės kontrolės mechanizmai
Svarbus projekto etapas buvo ir rezultatų validavimas. Jis apėmė lauko tyrimus, esamų stebėsenos programų duomenis, ekspertų vertinimus bei piliečių surinktą informaciją. Pastebėjus neatitikimus tarp modelių ir realių duomenų, jie buvo laikomi galimybe tobulinti metodiką, o ne klaida.
Praktikoje GUARDEN sprendimai jau pritaikyti įvairiose srityse. Jie padėjo vertinti transporto infrastruktūros projektų maršrutus, nustatyti biologinės įvairovės „karštuosius taškus“, optimizuoti aplinkos tvarkymo prioritetus bei greičiau identifikuoti potencialiai invazines rūšis.
Ekspertai pabrėžia, kad tokie sprendimai gali reikšmingai pagerinti biologinės įvairovės apsaugą Europoje, ypač atsižvelgiant į augantį spaudimą ekosistemoms dėl klimato kaitos ir žmogaus veiklos.
*Šis straipsnis parengtas pagal CORDIS pranešimą.*
