Neseniai pasirašytas Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimas laikinai sumažino įtampą Persijos įlankos regione, o naftos tanklaiviai vėl pradėjo judėti per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį. Vis dėlto, nepaisant pasiekto susitarimo, tarptautinėje bendruomenėje išlieka rimtų dvejonių dėl ilgalaikio šio jūrų kelio statuso ir laivybos laisvės užtikrinimo. Teheranas jau paskelbė apie planus po dviejų mėnesių įvesti naujus jūrų mokesčius, o tai kelia didelį Vašingtono ir jo sąjungininkų susirūpinimą bei temdo Šveicarijoje prasidedančias derybas.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Atverta laivyba ir minų grėsmė
Pagal pasirašyto supratimo memorandumo sąlygas, JAV nedelsdama nutraukė Irano uostų blokadą, o Iranas įsipareigojo atverti Hormūzo sąsiaurį ir 60 dienų netaikyti jokių rinkliavų komerciniams laivams. Ketvirtadienį naftos tanklaiviai pradėjo laisvai judėti šiuo kritiniu kanalu, o užfiksuoti bent keli praplaukiantys laivai indikuoja dalinį prekybos srautų atsigavimą. Nepaisant to, situacija sąsiauryje nėra visiškai saugi, nes laivybos kompanijoms bei saugumo ekspertams didelį nerimą tebekelia vandenyse likusios jūrinės minos, galinčios kelti tiesioginį pavojų laivams.
Vakarų valstybės, ypač Didžioji Britanija ir Prancūzija, dar iki susitarimo aktyviai svarstė galimybes kurti tarptautinę gynybinę palydos misiją komerciniam transportui saugoti. Tačiau Iranas, kurį palaiko diplomatiniai partneriai Maskvoje bei Pekine, griežtai pasisako prieš bet kokį užsienio karinių pajėgų buvimą regione. Teheranas jau oficialiai įspėjo, kad Europos planuojama jūrų misija laivams escortuoti yra nepageidaujama, o į bet kokius bandymus dislokuoti karinius laivus sąsiauryje bus atsakyta „lemiamu ir neatidėliotinu“ atsaku.
Irano planai įvesti jūrų rinkliavas
Didžiausiu diplomatinio susitarimo stabilumo išbandymu tampa Irano pareiškimas apie istorinę pergalę prieš JAV ir ketinimai iš esmės pakeisti sąsiaurio valdymo taisykles. Irano vyriausiojo derybininko teigimu, Hormūzo sąsiauris dabar yra visiškai kontroliuojamas Teherano ir jo valdymas reikalauja didelių kaštų, todėl pasibaigus 60 dienų pereinamajam laikotarpiui bus įvesta nuolatinė jūrų mokesčių sistema. Iranas planuoja pradėti dvišales derybas su Omanu, kad suformuotų naują teisinį reglamentą ir administracinį organą sąsiaurio priežiūrai, o tai reikštų laivybos laisvės ribojimą, kokio nebuvo iki konflikto pradžios.
Tokie vienašališki planai sulaukė griežtos reakcijos iš kaimyninių Persijos įlankos šalių, ypač Saudo Arabijos, kurios atstovai pabrėžia, jog sąsiauris iki konflikto funkcionavo puikiai ir laivai judėjo be jokių apribojimų, todėl naujos taisyklės neturi prasmės. JAV administracija taip pat laikosi griežtos pozicijos – pasak aukštų pareigūnų, bet koks Irano bandymas apmokestinti tarptautinę laivybą padarys galutinį taikos susitarimą tiesiog neįmanomą. Vašingtonas reikalauja visiškos ir nuolatinės laivybos laisvės atkūrimo, grasindamas masiniais smūgiais Irano infrastruktūrai, jei laivų judėjimas vėl bus sutrikdytas.
Šveicarijoje prasidedančios derybos ir ateities perspektyvos
Penktadienį abiejų šalių delegacijos susitinka Šveicarijoje, prabangiame Biurgenštoko kalnų kurorte prie Keturių kantonų ežero, kur prasideda techninio lygio derybos. Tai yra pirmasis tiesioginis abiejų pusių susitikimas po ilgesnės pertraukos, o pagrindinis jo tikslas – suderinti 14 punktų supratimo memorandumo įgyvendinimo detales, įskaitant sankcijų Irano naftos eksportui švelninimą. 60 dienų derybų laikotarpis turi parodyti, ar pavyks rasti kompromisą tarp Irano ambicijų kontroliuoti regiono vandenis ir JAV reikalavimų dėl visiško prekybos kelių deblokavimo.
Tuo tarpu tarptautinė bendruomenė išlieka skeptiška dėl ilgalaikės taikos Persijos įlankoje perspektyvų. G7 viršūnių susitikime Europos ir kitų išsivysčiusių šalių lyderiai jau pradėjo diskusijas apie būtinybę mažinti pasaulinę priklausomybę nuo Hormūzo sąsiaurio, baimindamiesi, kad Teheranas ateityje naudos šį jūrų kelią kaip nuolatinį politinio spaudimo įrankį. Net jei derybos Šveicarijoje prasideda konstruktyviai, mokesčių klausimas ir sąsiaurio militarizacija išlieka parako statine, galinčia bet kada nutraukti trapų paliaubų procesą.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
