Europos aplinkos agentūra skelbia, kad oro kokybė daugelyje regionų gerėja, tačiau ozono ir kitų teršalų lygis vis dar išlieka problema.
Daugiau šia tema: Aplinka ir klimatas, EEA
Gerėjantys rodikliai, bet ne visur
Naujausi 2024–2025 metų duomenys rodo, kad dauguma oro kokybės stebėjimo stočių Europoje atitinka galiojančius ES standartus pagrindiniams teršalams, tokiems kaip smulkiosios dalelės (PM2.5) ir azoto dioksidas (NO2).
Tačiau iki 20 % stočių vis dar registruoja viršijimus, ypač kalbant apie stambesnes kietąsias daleles (PM10), benzo(a)pireną ir žemutinio sluoksnio ozoną. Be to, daugelyje vietovių taršos lygis išlieka didesnis nei Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamos ribos.
Ozono taršos iššūkiai ir poveikis
Ypatingą susirūpinimą kelia ozono tarša, kuri per pastaruosius metus nemažėjo taip sparčiai kaip kiti teršalai. Šis teršalas susidaro sudėtingų cheminių reakcijų metu, todėl jį mažinti yra sunkiau.
Prognozuojama, kad klimato kaita dar labiau pablogins situaciją, nes aukštesnė temperatūra skatina ozono susidarymą. Šiuo metu su ozono tarša siejama apie 63 tūkst. mirčių per metus ES, taip pat patiriami dideli ekonominiai nuostoliai dėl žemės ūkio derliaus praradimų.
Ekspertai pabrėžia, kad būtina stiprinti priemones tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu, nes tarša lengvai plinta tarp valstybių.
Oro tarša išlieka didžiausia aplinkos rizika žmonių sveikatai Europoje, todėl valstybės narės turės imtis papildomų veiksmų, kad iki 2030 metų būtų pasiekti nauji, griežtesni standartai.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos aplinkos agentūros pranešimą.*
