Pakistanas ir Afganistanas per pastarąsias dienas smarkiai eskalavo tarpusavio karinę konfrontaciją – Islamabadas sudavė oro smūgius Afganistano teritorijoje, įskaitant sostinę Kabulą, o Pakistano gynybos ministras pareiškė, kad šalių santykiai peraugo į „atvirą karą“. Susirėmimai vyksta po kelių mėnesių augančios įtampos ir nutrūkus ankstesniems bandymams stabilizuoti padėtį per tarpininkus.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Talibano valdžia Afganistane pranešė, kad jos pajėgos ketvirtadienio naktį atakavo Pakistano karinius postus palei vadinamąją Durando liniją – 2 600 kilometrų ilgio sieną, kurios Kabulą oficialiai nepripažįsta. Afganistano gynybos ministerija teigia, jog veiksmai buvo atsakas į ankstesnius Pakistano aviacijos smūgius pasienio regionuose. Talibano atstovai tvirtina, kad per susirėmimus žuvo ir buvo sužeista dešimtys Pakistano karių, o dalis jų esą pateko į nelaisvę.
Islamabadas šiuos teiginius kategoriškai neigia. Pakistano informacijos ir gynybos pareigūnai pareiškė, kad Talibano atakos buvo „neprovokuotos“, o Pakistanas į jas sureagavo „stipriu ir efektyviu atsaku“. Pasak Pakistano valdžios, šalies oro pajėgos smogė Talibano kariniams objektams Kabule, Kandahare, Paktijoje ir kituose regionuose. Afganistano sostinėje buvo girdimi sprogimai, o gyventojai pranešė apie naikintuvus danguje ir intensyvų šaudymą.
Pakistano gynybos ministras Khawaja Asif pareiškė, kad Islamabado „kantrybė išseko“, o dabartinė situacija esą nebėra riboti susirėmimai, bet „atvira karinė konfrontacija“. Afganistano Talibano valdžia pripažino oro smūgius, tačiau teigė, kad civilių aukų nebuvo, nors vietos pareigūnai pasienio regionuose kalbėjo apie sužeistus pabėgėlius ir apgadintą infrastruktūrą.
Ilgalaikės įtampos šaknys
Pakistaną ir Afganistaną jau daugelį metų sieja įtempti santykiai, kurie ypač pablogėjo po to, kai Talibanas 2021 metais sugrįžo į valdžią Kabule. Islamabadas kaltina Afganistano valdžią leidžiant įvairioms ginkluotoms grupuotėms, įskaitant vadinamąjį Pakistano Talibaną (TTP), veikti iš Afganistano teritorijos ir rengti išpuolius Pakistane. Talibanas šiuos kaltinimus neigia, teigdamas, kad Pakistano saugumo problemos yra jo paties vidaus klausimas.
Pastaraisiais mėnesiais pasienio susirėmimai tapo dažnesni, o spalį vykę mūšiai pareikalavo dešimčių žuvusiųjų iš abiejų pusių. Nors Kataro ir Turkijos tarpininkaujamas paliaubų susitarimas 2025 metais laikinai sumažino smurtą, jis taip ir nevirto tvariu politiniu sprendimu.
Tarptautinės bendruomenės reakcija
Augant karo grėsmei, tarptautinė bendruomenė skubiai ragina abi puses susilaikyti nuo tolesnės eskalacijos. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl smurto augimo ir paragino Pakistaną bei Afganistaną laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, ypač saugant civilius gyventojus. JT taip pat pabrėžė būtinybę grįžti prie diplomatinio dialogo.
Iranas pasiūlė tarpininkauti tarp abiejų šalių. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Teheranas yra pasirengęs „palengvinti dialogą ir skatinti tarpusavio supratimą“, pabrėždamas regioninio stabilumo svarbą, ypač artėjant religiniams laikotarpiams, kurie turėtų skatinti susilaikymą nuo smurto.
Rusija taip pat paragino nedelsiant nutraukti kryžminius išpuolius ir spręsti nesutarimus diplomatinėmis priemonėmis. Maskva nurodė esanti pasirengusi prisidėti prie tarpininkavimo, jei abi pusės to pageidautų.
Kinija išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl padėties ir paragino Pakistaną bei Afganistaną elgtis santūriai. Pekinas, palaikantis ryšius su abiem valstybėmis, pareiškė, kad aktyviai bendrauja su abiejų šalių valdžia ir siekia prisidėti prie įtampos mažinimo.
Regioninio nestabilumo rizika
Analitikai perspėja, kad atvira karinė konfrontacija tarp Pakistano ir Afganistano galėtų destabilizuoti visą Pietų ir Centrinės Azijos regioną, padidinti pabėgėlių srautus ir apsunkinti kovą su ekstremistinėmis grupuotėmis. Ypatingą nerimą kelia civilių saugumas pasienio zonose, kur jau dabar evakuojamos šeimos ir sutrikdytas humanitarinės pagalbos tiekimas.
Kol kas nei Islamabadas, nei Kabulas nerodo aiškių ženklų, kad būtų pasirengę skubiam kompromisui. Tuo pat metu tarptautinės organizacijos ir regiono valstybės intensyvina diplomatines pastangas, siekdamos užkirsti kelią platesniam karui, kuris galėtų turėti ilgalaikių pasekmių visam regionui.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
