Įtampa Artimuosiuose Rytuose pasiekė naują kritinę ribą, abiem pusėms vienašališkai nutraukus laikinąsias paliaubas ir apkaltinus viena kitą susitarimų nesilaikymu. Reaguodamos į naujausius išpuolius prieš komercinius laivus Hormūzo sąsiauryje, Jungtinių Valstijų karinės pajėgos sudavė galingus smūgius dešimtims strateginių objektų Irano teritorijoje. Teheranas nedelsdamas atsakė raketų ir dronų atakomis prieš JAV karines bazes kaimyninėse šalyse, kas galutinai sužlugdė diplomatines pastangas pasiekti taiką.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Paslaptingasis memorandumas ir abipusiai kaltinimai
Konflikto šalys oficialiai viena kitą kaltina praėjusį mėnesį Islamabade pasirašyto Susitarimo memorandumo (MOU) pažeidimu, kuris turėjo užtikrinti 60 dienų derybų langą branduolinės programos bei karo veiksmų nutraukimo klausimais. Nors šio dokumento pilnas tekstas išlieka įslaptintas ir nebuvo viešai publikuotas, jo pagrindinės nuostatos numatė saugų laivų judėjimą ir laikiną JAV sankcijų įšaldymą mainais į Irano pažadą nedidinti eskalacijos. Vašingtonas pareiškė, kad Iranas vienašališkai sugriovė šį susitarimą, kai jo pajėgos Hormūzo sąsiauryje atakavo tris komercinius tanklaivius, įskaitant Kataro SGD laivą „Al Rekayyat“ ir Saudo Arabijos naftos supertanklaivį „Wedyan“.
Savo ruožtu Irano užsienio reikalų ministerija pateikė visiškai priešingą versiją ir apkaltino JAV nuolatiniu susitarimo nuostatų ignoravimu bei neteisėta agresija Libane. Teheranas teigia, kad tanklaiviai buvo užpulti todėl, kad demonstratyviai pažeidė Islamo revoliucijos gvardijos nustatytas tranzito taisykles ir saugumo koridorius, sąmoningai plaukdami arčiau Omano krantų. Šie abipusiai teisiniai kaltinimai tapo pretekstu Donaldo Trumpo administracijai nedelsiant atšaukti laikinąsias išimtis Irano naftos eksportui ir grąžinti maksimalaus spaudimo sankcijas, o tai reiškia visišką ekonominio bei diplomatinio dialogo žlugimą.
Hormūzo blokada ir karinių smūgių pasekmės
Praktinis šio konflikto padarinys – vėl faktiškai paralyžiuota laivyba strateginiame Hormūzo sąsiauryje, per kurį taikos metu keliaudavo penktadalis pasaulio energijos išteklių. Po įvykdytų išpuolių laivų eismas sąsiauryje drastiškai sumažėjo iki keliolikos transityvinių laivų per dieną, o jūrų saugumo agentūros pakėlė grėsmės lygį iki „kritinio“. Tai akimirksniu sukėlė sumaištį pasaulinėse rinkose: naftos kainos tarptautinėse biržose staigiai šoktelėjo į viršų, pasiekdamos ikikarinį lygį, o tanklaivių pakrovimo ir draudimo tarifai Persijos įlankoje išaugo beveik dvigubai.
Atsakomasis JAV karinis smūgis, kurį įvykdė Centrinė vadovybė (CENTCOM), buvo nukreiptas prieš daugiau nei 80 taikinių pačiame Irane. Oficialiais duomenimis, galingos bombos sunaikino Irano oro gynybos sistemas, pakrančių stebėjimo stotis, priešlaivinių sparnuotųjų raketų pozicijas bei dronų paleidimo aikšteles Bandar Abaso uostamiestyje, Siriko mieste ir strategiškai svarbioje Kešmo saloje. Iranas į tai atsakė masine raketų kruša prieš JAV karinius objektus Kuveite ir Bahreine, kur naktį kaukė oro pavojaus sirenos, o vietos oro gynybos sistemos bandė numušti dešimtis atskriejančių dronų bei balistinių raketų.
Laidotuvių tęsinys ir ateities prognozės
Naujasis karinių veiksmų etapas prasidėjo nepaisant to, kad JAV ir Iranas anksčiau buvo neoficialiai sutarę dėl trumpalaikės pauzės derybose, skirtos buvusio aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei kelių dienų laidotuvių ceremonijoms. Antradienį, ignoruodami netoliese aidinčius sprogimus, milijonai gedinčiųjų toliau rinkosi šventajame Komo mieste, iš kurio velionio lyderio karstas vėliau lėktuvu buvo nuskraidintas į Irako šiitų šventovę Nadžafe. Pažymėtina, kad naujasis Irano vadovas Mojtaba Khamenei ceremonijose ir vėl nepasirodė, o jo nebuvimas dvasininkų elito gretose toliau stiprina įtarimus dėl patirtų sunkių sužeidimų vasario mėnesio bombardavime. Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas dėl prasidėjusių JAV smūgių buvo priverstinai skubiai nutraukti savo vizitą Irake ir grįžti į Teheraną vadovauti Nacionalinio saugumo tarybai.
Ateities perspektyvos regione išlieka itin niūrios, nes politinė erdvė kompromisams yra visiškai išsekusi. JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau viešai pareiškė, kad Vašingtonas šį karą laimės bet kokiu atveju – arba priversdamas Teheraną kapituliuoti derybose, arba „pabaigdamas darbą“ karinėmis priemonėmis. Analitikai prognozuoja, kad nesant jokių veiksmingų diplomatinių kanalų ir tarpininkų įtakos, regionas artimiausiomis dienomis gali nusiristi į totalų, nekontroliuojamą konvencinį karą, kurio pasekmės negrįžtamai pakeis ne tik Artimųjų Rytų geopolitika, bet ir sukrės visą pasaulio ekonominę sistemą.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
