Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu oficialiai nurodė šalies gynybos pajėgoms pradėti plataus masto operaciją ir perimti net 70 procentų Gazos Ruožo teritorijos kontrolę. Šis radikalus įsakymas tiesiogiai pažeidžia ir faktiškai nutraukia neseniai pasiektą bei galiojusį paliaubų susitarimą, kuris turėjo užtikrinti laikiną ramybę ir humanitarinės pagalbos tiekimą nukentėjusiems regiono gyventojams. Premjero sprendimas atnaujinti ir išplėsti karinius veiksmus išprovokavo naują smurto bangą bei sukėlė didžiulį tarptautinių tarpininkų pasipiktinimą dėl vienašališko diplomatinių įsipareigojimų nesilaikymo.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Kariuomenės daliniai jau pradėjo judėti į nurodytus rajonus, o tai sukėlė chaotišką civilių gyventojų bėgimą iš teritorijų, kurios iki šiol buvo laikomos sąlyginai saugiomis zonomis.
Priežastys, kodėl nesilaikoma pasiektų susitarimų
Pagrindinė priežastis, kodėl Izraelio vyriausybė nusprendė nesilaikyti turimų susitarimų, yra susijusi su vidiniu politiniu spaudimu ir Tel Avivo deklaruojamais nepasiektais kariniais tikslais. B. Netanyahu administracija tvirtina, kad oponentai pasinaudojo paliaubomis kaip galimybe perginkluoti savo likusius padalinius, atstatyti požeminių tunelių infrastruktūrą ir pasiruošti naujiems išpuoliams, o tai, Izraelio teigimu, kelia tiesioginę grėsmę šalies saugumui. Be to, Izraelio premjeras patiria didžiulį spaudimą iš savo koalicijos partnerių – radikaliųjų dešiniųjų ministrų, kurie atvirai grasina sugriauti vyriausybę, jei karinė kampanija bus nutraukta nepasiekus visiško oponentų sunaikinimo.
Kita vertus, tarptautiniai analitikai pastebi, kad derybų procesas iš pat pradžių buvo ydingas, nes abi pusės pasirašytus dokumentus interpretavo skirtingai ir naudojo juos tik laiko laimėjimui. Gilus tarpusavio nepasitikėjimas ir aiškių garantijų bei kontrolės mechanizmų trūkumas leido bet kuriai pusei panaudoti mažiausią incidentą kaip pretekstą atnaujinti karo veiksmus. Šiuo atveju B. Netanyahu nusprendė pasirinkti jėgos scenarijų, tikėdamasis, kad didesnės teritorijos okupacija suteiks Izraeliui stipresnes pozicijas būsimose politinėse derybose dėl Gazos Ruožo ateities valdymo modelio.
Tarptautinė reakcija ir teisinės pasekmės
Šis vienašališkas Izraelio žingsnis sulaukė itin griežto tarptautinės bendruomenės įvertinimo ir dar labiau izoliavo šalį diplomatinėje arenoje. Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius pareiškė, kad masinis karinės kontrolės plėtimas tankiai apgyvendintame regione sukels negrįžtamą humanitarinę katastrofą ir visiškai užblokuos bet kokias galimybes ateityje atkurti taikos procesą. Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime paragino Izraelį nedelsiant sustabdyti puolimą ir grįžti prie pasirašytų paliaubų sąlygų, pabrėždami, kad tarptautinės teisės bei susitarimų paisymas yra privalomas visoms valstybėms.
Papildomą teisinį ir politinį smūgį Izraeliui sudavė naujausia Jungtinių Tautų ataskaita, kurioje šalies subjektai pirmą kartą istorijoje buvo įtraukti į JT seksualinio smurto juodąjį sąrašą dėl įtariamo bei dokumentuoto sistemingo palestiniečių kalinių išnaudojimo. Nors Izraelio užsienio reikalų ministerija šią ataskaitą griežtai atmetė ir pavadino ją šališka bei politizuota, šis faktas kartu su sulaužytomis paliaubomis stiprina teisinį spaudimą tarptautiniuose teismuose. Žmogaus teisių organizacijos pabrėžia, kad naujasis kariuomenės įsiveržimas tik dar labiau apsunkins nepriklausomų stebėtojų darbą ir padidins aukų skaičių tarp niekuo nekaltų civilių gyventojų.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
