ECDC ataskaita pabrėžia, kad rekordiniai Vakarų Nilo viruso ir čikungunijos protrūkiai žymi „naują realybę“ Europoje ir reikalauja stipresnių sveikatos apsaugos veiksmų. — uodų platinamos ligos Europa 2025
Daugiau šia tema: Sveikata ir medicina, European Centre for Disease Prevention and Control
Europa patiria ilgesnius ir intensyvesnius su uodais plintančių ligų, įskaitant VNV infekciją ir čikungunijos ligą, perdavimo sezonus. Šiuos pokyčius lemia klimato ir aplinkos veiksniai, tokie kaip temperatūros kilimas, ilgesnės vasaros, švelnesnės žiemos ir kritulių pokyčiai – sąlygos, kurios sudaro palankią aplinką uodams veistis ir platinti virusus.
„Europa pereina į naują etapą – kai ilgesnis, plačiau paplitęs ir intensyvesnis uodų platinamų ligų perdavimas tampa nauja norma. ECDC glaudžiai bendradarbiauja su visomis valstybėmis narėmis, teikdama individualią paramą ir laiku pateikdama visuomenės sveikatos rekomendacijas, kad sustiprintų Europos atsaką,“ – sakė ECDC direktorė Pamela Rendi-Wagner.
Uodas *Aedes albopictus*, galintis platinti čikungunijos virusą, dabar yra įsitvirtinęs 16 Europos šalių ir 369 regionuose, palyginti su 114 regionų prieš dešimtmetį. Kartu su didėjančiu tarptautinių kelionių mastu tai didina vietinių protrūkių tikimybę. Europa 2025 m. jau patyrė 27 čikungunijos protrūkius – tai naujas žemyno rekordas. Pirmą kartą vietinis čikungunijos ligos atvejis užregistruotas Prancūzijos Elzaso regione – išskirtinis reiškinys šiame platumyje, parodantis tolesnę šiaurės krypties rizikos zonos plėtrą.
Vakarų Nilo viruso atvejų pasiskirstymas Europoje taip pat keičiasi, o per pastarąjį dešimtmetį infekcija kasmet nustatoma naujose teritorijose. Šiais metais pirmą kartą infekcijos užfiksuotos Italijos Latinos ir Frozinonės provincijose bei Rumunijos Sălaj apskrityje. Europa užregistravo didžiausią VNV atvejų skaičių per pastaruosius trejus metus. ECDC prognozuoja, kad infekcijų skaičius toliau augs, greičiausiai pasiekdamas sezoninį piką rugpjūtį arba rugsėjį.
Naujos ECDC gairės apima praktines stebėsenos, prevencijos ir kontrolės priemones čikungunijos, dengės ir Zikos viruso ligoms, su individualiomis rekomendacijomis Europos šalims, įskaitant tas, kurios turi mažai patirties arba anksčiau nesusidūrė su šiomis ligomis. Šios gairės, skirtos visuomenės sveikatos institucijoms, pateikia parengtą naudoti praktinį įrankių rinkinį rizikos lygiui įvertinti bei pasirengimo ir kontrolės priemonėms pritaikyti pagal konkrečią situaciją. ECDC taip pat yra parengusi atskiras rekomendacijas dėl VNV infekcijos.
„Kadangi su uodais plintančių ligų situacija nuolat keičiasi, ateityje vis daugiau žmonių Europoje bus rizikos zonoje. Tai dar labiau pabrėžia prevencijos svarbą – tiek per koordinuotus visuomenės sveikatos veiksmus, tiek per asmenines apsaugos priemones. Skubiai reikia stiprinti ir plėsti efektyvias, aplinkai draugiškas uodų kontrolės priemones,“ – sakė ECDC maisto, vandens, vektorių platinamų ir zoonozinių ligų skyriaus vadovė dr. Céline Gossner.
ECDC ragina asmenis, gyvenančius paveiktose teritorijose, ir lankytojus, ypač vyresnio amžiaus žmones, vaikus bei asmenis su susilpnėjusia imunine sistema, saugotis uodų įkandimų: naudoti repelentus, dėvėti ilgomis rankovėmis drabužius ir kelnes ypač auštant ir sutemus, naudoti langų tinklus, tinklelius nuo uodų ir oro kondicionierius/ventiliatorius. Sveikatos priežiūros specialistai turėtų būti informuoti apie šių virusų cirkuliaciją ir užtikrinti ankstyvą diagnostiką. Sukurta naujų vakcinų nuo čikungunijos viruso ligos, tačiau vakcinos nuo VNV infekcijos žmonėms vis dar nėra.
ECDC skelbia savaitines ir sezonines stebėsenos ataskaitas dėl čikungunijos ir VNV ligų visoje Europoje, kad užtikrintų laiku atliekamą visuomenės sveikatos atsaką. Šios ataskaitos pateikia naujausią praneštų atvejų, paveiktų teritorijų apžvalgą, įskaitant žemėlapius ir tendencijas, kurios padeda vizualizuoti besikeičiančią situaciją. Sveikatos institucijos gali naudoti šią informaciją rizikos vertinimams, išteklių paskirstymui ir kontrolės priemonėms aktyvuoti. Asmenys taip pat gali ja remtis, kad išliktų informuoti apie vietinį perdavimą ir imtųsi atitinkamų asmens apsaugos priemonių, ypač gyvenant ar keliaujant į paveiktas teritorijas.
2025 m. rugpjūčio 13 d. duomenimis, aštuonios Europos šalys pranešė apie 335 vietinius žmonių VNV infekcijos atvejus ir 19 mirčių. Italija išlieka labiausiai paveikta šalis – 274 patvirtinti atvejai, po jos seka Graikija (35 atvejai), Serbija (9), Prancūzija (7), Rumunija (6), Vengrija (2), Bulgarija (1) ir Ispanija (1).
Prancūzija pranešė apie 111 čikungunijos atvejų, Italija – apie septynis. Nors žemyninėje Europoje mirčių neužfiksuota, pasauliniu mastu iki šiol 2025 m. buvo užregistruota daugiau kaip 240 000 čikungunijos atvejų ir 90 mirčių.
