Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) oficialiai paskelbė, kad Ebolos viruso protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje kelia tarptautinį susirūpinimą ir sudaro tarptautinę visuomenės sveikatos nepaprastąją padėtį. Situaciją itin komplikuoja tai, kad šią epidemiją sukėlė reta Bundibugyo viruso atmaina, prieš kurią šiuo metu nėra jokių patvirtintų vakcinų ar specifinio gydymo metodų.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Sveikatos apsaugos tarnybos skubiai mobilizuoja pajėgas Centrinėje Afrikoje, siekdamos suvaldyti pavojingą užkrato plitimą, kuris jau nusinešė daugiau nei šimtą gyvybių. Protrūkis prasidėjo Kongo Demokratinės Respublikos Iturio provincijoje, tačiau infekcija greitai kirto sieną ir pasiekė kaimyninę Ugandą, sukeldama didelį pavojų visam regionui. Kadangi tradicinės vakcinos, sėkmingai naudotos prieš kitas Ebolos padermes, šiuo atveju yra neefektyvios, medikai priversti pasikliauti tik ankstyva palaikomąja terapija ir griežtomis izoliacijos priemonėmis.
Šimtai įtariamų atvejų ir vakcinos trūkumas
Naujausiais duomenimis, regione jau užfiksuota per 500 įtariamų susirgimo atvejų, o mažiausiai 131 asmuo mirė nuo šios agresyvios ligos formos. Tarptautiniai ekspertai įspėja, kad tikrasis infekuotųjų skaičius gali būti gerai viršijęs tūkstantį, kadangi daugelis nukentėjusių zonų yra sunkiai prieinamos dėl saugumo problemų ir masinio gyventojų persikėlimo. Ligos plitimą taip pat spartina aktyvus gyventojų judėjimas per valstybių sienas bei nelegalios kasybos pramonės regionai, kuriuose sanitarinės sąlygos išleištos kritinės.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) aktyviai bendradarbiauja su Afrikos ligų kontrolės centrais ir Europos Komisija, siųsdamas ekspertus operatyviniam planavimui ir koordinavimui palaikyti. Taip pat pranešama apie nustatytą riziką užkrato plitimui už Afrikos ribų – vienas asmuo jau mediciniškai evakuojamas į specializuotą izoliacijos skyrių Vokietijoje. Vakarų valstybės skubiai atnaujina kelionių rekomendacijas ir stiprina patikrą oro uostuose, siekdamos apsisaugoti nuo galimo viruso įvežimo į Europą.
Medicininiai iššūkiai ir pagalbos organizavimas
Mokslininkai pabrėžia, kad Bundibugyo atmainos mirštamumo rodikliai ankstesnių protrūkių metu svyravo nuo 30 iki 50 procentų, o tai reikalauja ypatingo personalo atsargumo. Vietos ligoninėse jau užfiksuota mirčių tarp medicinos darbuotojų, kurie pirmieji susidūrė su nežinoma liga prieš oficialiai diagnozuojant Ebolos virusą. Šiuo metu tarptautinės humanitarinės organizacijos kuria specialias izoliacijos stovyklas, tačiau resursų ir apsaugos priemonių trūkumas išlieka pagrindiniu iššūkiu vietos bendruomenėse.
Tikimasi, kad PSO sprendimas paskelbti tarptautinio masto pavojaus signalą padės pritraukti papildomą finansavimą ir paskatins farmacijos kompanijas paspartinti eksperimentinių vaistų kūrimą. Iki tol pagrindiniu ginklu kovoje su epidemija lieka visuomenės informavimas, saugūs laidojimo ritualai ir greitas kontaktinių asmenų nustatymas. Tarptautinė bendruomenė privalo veikti vieningai, kad šis protrūkis netaptų dar viena globalia sveikatos krize.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
