Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas po įtemptų taikinimo derybų pasiekė oficialų susitarimą dėl 2027 metų ES metinio biudžeto, numatančio 199,7 mlrd. eurų įsipareigojimų ir 211,5 mlrd. eurų realių mokėjimų. Tai yra paskutinis metinis biudžetas pagal dabartinę 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, išsiskiriantis padidintomis lėšomis gynybai, sienų apsaugai, sanglaudai bei Ukrainos paramai. Tačiau Briuselio džiaugsmą aptemdė Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo griežtas pareiškimas: Berlynas grasina blokuoti kitą, 2028–2034 m. septynerių metų biudžetą, jei visos ES šalys nesutiks solidariai dengti dešimčių milijardų eurų Ukrainos finansavimo spragos.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Ar biudžetas jau priimtas ir kokie pagrindiniai 2027 m. skaičiai?
Taip, susitarimas dėl 2027 m. metinio biudžeto tarp ES Tarybos ir Europos Parlamento jau pasiektas derybose, užbaigiant privalomą taikinimo procedūrą.
Pagal patvirtintą planą, mokėjimų dalis sieks 211,5 mlrd. eurų – tai yra beveik 5 proc. daugiau nei 2026 m., nes baigiantis septynerių metų ciklui visi ES fondai ir sanglaudos projektai veikia maksimaliu pajėgumu.
Svarbiausi įsipareigojimų asignavimai paskirstyti šioms sritims:
– Žemės ūkis ir žuvininkystė: 53,8 mlrd. eurų Bendrai žemės ūkio politikai ir 0,8 mlrd. eurų Jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui.
– Regioninė plėtra ir sanglauda: 44 mlrd. eurų ekonominei ir socialinei sanglaudai bei žaliajai infrastruktūrai remti, dar 14,5 mlrd. eurų – Europos socialiniam fondui („ESF+“).
– Strateginės investicijos ir inovacijos: 13,7 mlrd. eurų moksliniams tyrimams (iš jų 12,8 mlrd. eurų flagmanei programai „Europos horizontas“) bei 4,8 mlrd. eurų strateginėms investicijoms (įskaitant Europos infrastruktūros tinklų priemonę).
– Sienų apsauga ir migracija: 3,4 mlrd. eurų išorės sienų apsaugai (iš jų 1,1 mlrd. eurų agentūrai „Frontex“) ir 2,4 mlrd. eurų migracijos bei prieglobsčio valdymui.
– Gynyba ir saugumas: 2,3 mlrd. eurų, iš kurių 1 mlrd. eurų Europos gynybos fondui (EDF), 844 mln. eurų naujajai Europos gynybos pramonės programai (EDIP) bei 266 mln. eurų kariniam mobilumui.
– Parama Ukrainai: 4 mlrd. eurų negrąžintinos paramos ir 2,2 mlrd. eurų paskolų per Ukrainos priemonę („Ukraine Facility“), taip pat 650 mln. eurų 90 mlrd. eurų dydžio Ukrainos paramos paskolos palūkanų aptarnavimui padengti.
Prie ko čia F. Merzas ir apie kokį biudžetą kalbėjo Vokietijos kancleris?
Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo aštrūs pareiškimai liečia ne ką tik suderintą 2027 m. metinį biudžetą, o derybas dėl kito ilgalaikio ES biudžeto – 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos (MFF).
Europos Komisija kitam septynerių metų periodui pasiūlė didžiulį 1,826 trln. eurų biudžetą. Didžiausia ES iždo donorė Vokietija atmeta tokį išpūstą planą ir reikalauja išlaidų karpymo šimtais milijardų eurų. Kartu F. Merzas pateikė griežtą ultimatumą: Berlynas vetuos visą 2028–2034 m. ES biudžetą, jei jame nebus numatytas privalomas visų valstybių narių dalyvavimas dengiant Ukrainos 70 mlrd. eurų finansinį deficitą.
Šis reikalavimas iškart sukėlė diplomatinių kibirkščių pliūpsnį. Slovakijos premjeras Robertas Fico ir Čekijos premjeras Andrejus Babišas apkaltino F. Merzą šantažu, atsisakydami skirti papildomų nacionalinių lėšų Kijevui. F. Merzas atkirto, kad parama Ukrainai yra bendras visos Europos saugumo uždavinys, o ne atskirų valstybių reikalas. Taigi, kol 2027 m. sąskaitos suderintos, tikrasis politinis karas dėl Europos pinigų tik prasideda.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautinės spaudos apžvalga.
