Pietryčių Bulgariją sukrėtė viena tragiškiausių kelių katastrofų šalies istorijoje: antradienio rytą strateginėje „Trakijos“ (A1) automagistralėje ties Jambolo regionu, abiejose kelio pusėse susidūrus daugiau nei 70 transporto priemonių, žuvo mažiausiai 12 žmonių, o beveik 50 buvo skubiai išvežti į ligonines. Siaubingo masto grandininę avariją sukėlė staiga nusileidęs aklas rūkas ir nepasirinktas saugus greitis drėgnoje kelio dangoje. Tragedija visiškai paralyžiavo eismą pagrindinėje šalies arterijoje, o gelbėjimo darbams koordinuoti valstybės vadovai nutraukė tarptautinius vizitus ir skubiai atvyko į nelaimės vietą.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Kas sukėlė masinę katastrofą magistralėje?
Tragedija įvyko antradienį, apie 7 valandą ryto, greitkelyje, jungiančiame sostinę Sofiją su Juodosios jūros uostamiesčiu Burgasu. Pasak liudininkų ir policijos ekspertų, pagrindine nelaimės priežastimi tapo staigus ir itin tirštas rūkas, dėl kurio matomumas krito beveik iki nulio.
Pirminis susidūrimas įvyko Burgaso kryptimi, kur kaktomuša ar smūgiu į galą susidūrė sunkiasvoris vilkikas ir keleivinis autobusas. Paskui juos važiavę vairuotojai drėgnoje dangoje nespėjo sustabdyti transporto priemonių ir viena po kitos rėžėsi į susidariusią kliūtį. Beveik tuo pačiu metu analogiška grandininė avarija įvyko ir priešingoje magistralės pusėje, kur vairuotojai, išgąsdinti smūgių garso ir liepsnų anapus skiriamosios juostos, staigiai stabdė ir sukėlė antrąją masinę griūtį. Iš viso į sumaitoto metalo spąstus pateko apie 80 transporto priemonių, užsidegė keli sunkvežimiai.
Nukentėjusiųjų skaičius ir kas yra aukos?
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, katastrofos vietoje žuvo dešimt žmonių, o dar du mirė gabenami į ligonines, bendram žuvusiųjų skaičiui pasiekus 12 asmenų. Dar 46–48 žmonės su įvairiais sužalojimais – lūžiais, nudegimais ir politraumomis – buvo išvežioti į Jambolo, Sliveno bei Stara Zagoros gydymo įstaigas, kelių iš jų būklė išlieka kritinė.
Tarp žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų daugiausia yra vietos gyventojai, važiavę į darbus, bei tarpmiestinio autobuso keleiviai. Tarp nukentėjusių transporto priemonių taip pat buvo tarptautinių krovinių vilkikų su užsienio registracijos numeriais (Turkijos, Rumunijos ir Serbijos), todėl diplomatinės tarnybos aiškinasi, ar tarp žuvusiųjų nėra užsienio piliečių.
Valstybės valdžios reakcija ir politinis fonas
Nelaimės mastas sukrėtė visą šalį ir privertė keisti aukščiausių vadovų darbotvarkę. Premjeras Rumenas Radevas, tuo metu Sofijoje priiminėjęs su darbo vizitu atvykusią Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, skubiai atidėjo dvišales derybas ir kartu su vidaus reikalų ministru išvyko tiesiai į tragedijos vietą koordinuoti gelbėjimo operacijos bei pagalbos nukentėjusiems.
Prezidentė Iliana Yotova pranešė anksčiau laiko nutraukianti savo dalyvavimą Paryžiaus taikos forume ir nedelsdama grįžtanti į Sofiją. Vyriausybė paskelbė nacionalinę gedulo dieną, o generalinė prokuratūra pradėjo plataus masto tyrimą.
Įsisenėjusi Bulgarijos kelių saugumo problema
Ši katastrofa Bulgarijoje vėl atgaivino aštrias diskusijas apie eismo saugumą. Bulgarijos keliai statistiškai išlieka vieni pavojingiausių visoje Europos Sąjungoje pagal žūčių skaičių milijonui gyventojų.
Ekspertai ir opozicija atkreipia dėmesį, kad nepaisant magistralės statuso, ruože ties Jambolu trūko šiuolaikinių kintamos informacijos ženklų, kurie automatiniu būdu perspėtų vairuotojus apie ekstremalų rūką ir reikalautų riboti greitį. Taip pat kritikuojamas vangus kelių priežiūros tarnybų darbas laiku nustatant perspėjamuosius barjerus, pasenusi infrastruktūra ir nebaudžiamumo jausmas tarp sunkiasvorių vilkikų vairuotojų, dažnai ignoruojančių greičio ribojimus net esant nulinio matomumo sąlygoms.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautinės spaudos apžvalga.
