Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje prasideda didžiulį tarptautinį ažiotažą sukėlusios trišalės konsultacijos tarp Jungtinių Valstijų, Ukrainos ir Rusijos atstovų, siekiančių rasti karo pabaigos kontūrus. Nors Vašingtonas bando spausti šalis siekti greito susitarimo, prie derybų stalo tvyro didžiulė įtampa: Europos Sąjungos valstybės griežtai reikalauja tiesioginio balso ir atsisako priimti primestus sprendimus už savo nugaros. Papildomų įtarimų sukėlė ir faktas, kad Rusijos delegacijos atstovai bei žvalgybos emisarai tiesiai prieš pat skrydį į Abu Dabį surengė skubius slaptus vizitus į Izraelį, bandydami suderinti Artimųjų Rytų krizės ir Ukrainos fronto klausimus.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Kas su kuo susitinka Abu Dabyje?
Oficialus derybų formatas formaliai apibrėžiamas kaip trišalis susitikimas tarp Vašingtono, Kyjivo ir Maskvos delegacijų, kuriam tarpininkauja JAE valdžia. Delegacijų lygmuo rodo, kad bandoma pereiti nuo deklaratyvių pareiškimų prie konkrečių derybinių formuluočių.
Jungtinėms Valstijoms atstovauja D. Trumpo patikėtinių komanda bei diplomatiniai koordinatoriai, siekiantys pademonstruoti greitą diplomatinę pergalę po skaudžių politinių smūgių namuose. Ukrainos komandai vadovauja prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas kartu su kariniais patarėjais. Rusijos pusėje pagrindines derybų gijas laiko Kremliaus specialieji pasiuntiniai bei Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas, tradiciškai atliekantis neviešo Maskvos ryšininko su Vakarais vaidmenį.
Ar europiečiai bus įleisti prie derybų stalo?
Europos Sąjungos ir ypač Prancūzijos diplomatija dėjo milžiniškas pastangas, kad neleistų Vašingtonui ir Maskvai priimti sprendimų be Europos dalyvavimo. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noëlis Barrot viešai pareiškė, kad Europa dalyvaus šiame procese.
Tačiau realus europiečių statusas Abu Dabyje išlieka komplikuotas. JAV ir Rusija siekė išlaikyti siaurą trišalį formatą, todėl Europos atstovai derybose dalyvauja hibridiniu režimu: jie nėra pilnateisiai kiekvieno uždaro posėdžio dalyviai, tačiau yra vietoje, dalyvauja koordinacinėse sesijose su Kyjivu bei Vašingtonu ir turi neformalią veto teisę bet kokiems susitarimams, liečiantiems Europos saugumo architektūrą ir finansinius įsipareigojimus. Europa laikosi griežtos pozicijos: bet koks susitarimas be ES parašo neturės teisinės galios, o sankcijos Rusijai be Briuselio pritarimo nebus atšauktos.
Ar šis susitikimas gali atnešti konkrečių rezultatų?
Proveržio ar galutinės taikos sutarties pasirašymo iš šio raundo niekas nesitiki, tačiau techninių susitarimų pasiekimas yra visiškai realus. Pagrindiniai klausimai sukasi apie pragmatinius žingsnius:
– Karo veiksmų intensyvumo mažinimas ir moratoriumas smūgiams į energetinę bei kritinę infrastruktūrą artėjant žiemai.
– Didelio masto apsikeitimas belaisviais, kuriam tradiciškai tarpininkauja Persijos įlankos šalys.
– Laivybos saugumo garantijos Juodojoje jūroje ir žemės ūkio produktų bei trąšų eksporto koridoriai.
Tuo tarpu esminiai politiniai klausimai – teritorijų kontrolė ir Ukrainos narystė NATO – išlieka aklavietėje, kadangi Kyjivas griežtai atsisako kapituliacinių sąlygų, ypač po pastarojo meto pranešimų apie taktines pergales fronte.
Ką Rusijos žvalgybos atstovai veikė Izraelyje prieš derybas?
Didžiulį žvalgybų sujudimą sukėlė faktas, kad Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) ir Kremliaus emisarai tiesiai prieš išvykdami į Abu Dabį surengė skubias slaptas konsultacijas Tel Avive ir Jeruzalėje.
Šio vizito tikslai buvo tiesiogiai susiję su geopolitiniu šantažu ir derybiniais svertais. Maskva siekė pasinaudoti Izraelio politine krize ir premjero posto netektimi besigrumiančio Benjamino Netanyahu kontaktais. Rusija bandė suderinti savo pozicijas dėl Irano: Maskva siunčia signalus Vašingtonui ir Izraeliui, kad gali pristabdyti pažangios ginkluotės tiekimą Teheranui mainais į JAV nuolaidas Ukrainos derybose. Be to, per Izraelio saugumo kanalus buvo bandoma perimti konfidencialią žvalgybinę informaciją apie Vašingtono derybines „raudonąsias linijas“ prieš prasidedant atviroms sesijoms Abu Dabyje.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautinės spaudos apžvalga.
