Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas oficialiai pasirašė pradinį susitarimą dėl karo su Iranu pabaigos, teigdamas, kad šis žingsnis padės išvengti „pasaulinės depresijos“. JAV pareigūnai viešai paskelbė nepaskelbtą 14 punktų paliaubų memorandumą, kuris turėtų nubrėžti gaires ilgalaikiam konflikto sprendimui. Vis dėlto šis diplomatinis žingsnis sulaukė aršaus pasipriešinimo pačiose Jungtinėse Valstijose, kur įtakingi politikai kelia nepatogius klausimus dėl milžiniško 300 milijardų dolerių vertės Irano atstatymo fondo ir Vašingtono padarytų nuolaidų Teheranui.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Ką numato 14 punktų planas ir kodėl pyksta respublikonai
Oficialiai paskelbtas 14 punktų pradinis susitarimas numato skubų ugnies nutraukimą, karinių veiksmų įšaldymą bei strateginių jūrų kelių atvėrimą komercinei laivybai. Dokumente taip pat aptariami pirminiai žingsniai dėl apsikeitimo belaisviais ir tarptautinių stebėtojų misijos įvedimo konflikto zonose. Nepaisant to, analitikai pabrėžia, kad šis susitarimas yra nerealių ambicijų ir netvarios karo baigties rezultatas, paliekantis visiškai neišspręstus pagrindinius struktūrinius nesutarimus bei geopolitines kliūtis tarp abiejų valstybių.
Būtent dėl šių priežasčių D. Trumpo susitarimo memorandumas sulaukė itin neigiamos kai kurių respublikonų reakcijos pačioje JAV. Įtakingi partijos nariai atvirai smerkia šį sandorį, o vienas iš lyderių pareiškė, kad po tokių nuolaidų „Reiganas vartosi karste“. Respublikonai piktinasi, kad D. Trumpas kapituliavo prieš Teherano režimą, nesuteikdamas jokių garantijų dėl Irano branduolinės programos likvidavimo ar paramos teroristinėms grupuotėms nutraukimo. Reaguodamas į šią griežtą kritiką, D. Trumpas vėliau perspėjo Teheraną, kad asmeniškai atnaujins bombardavimą, jei Iranas imsis bet kokių provokuojančių veiksmų.
300 milijardų dolerių Irano atstatymo fondas
Didžiausiu finansiniu ir politiniu šoku tarptautinei bendruomenei tapo pranešimai, kad JAV ir jos sąjungininkai rengs net 300 milijardų dolerių vertės Irano atstatymo fondo planą. Šios lėšos turėtų būti nukreiptos nukentėjusios šalies infrastruktūros atkūrimui, ekonomikos stabilizavimui ir humanitarinės krizės padarinių šalinimui, siekiant integruoti Teheraną atgal į pasaulinę rinką. Vis dėlto šis 300 mlrd. dolerių vertės klausimas išlieka viena didžiausių derybų mįslių, nes iki šiol nėra aišku, kas konkrečiai finansuos šį fondą ir kaip bus kontroliuojamas pinigų panaudojimas.
Kritikai JAV parlamente pabrėžia, kad priversti Amerikos mokesčių mokėtojus ar sąjungininkus mokėti už šalies, kuri dar neseniai grūdino regioną karu, atstatymą yra absurdiška. Tuo tarpu D. Trumpo administracijos atstovai bando aiškinti, kad šis fondas yra būtina investicija į ilgalaikę taiką, kuri padės išvengti naujų globalių ekonominių sukrėtimų. Nepaisant pasirašyto memorandumo, finansiniai įsipareigojimai ir fondo realizavimo detalės neabejotinai taps ilgų politinių mūšių objektu tiek Vašingtone, tiek tarp G7 partnerių.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
