Vieninga Europa – Bendras Tikslas
Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors

Paskutinė leiboristų viltis: Andy Burnhamas oficialiai keičia Keirą Starmerį ir stoja prieš „Brexit“ susiskaldžiusią karalystę

Jungtinėje Karalystėje oficialiai baigėsi Keiro Starmerio era – ministras pirmininkas paskelbė apie savo atsistatydinimą, o Europos Sąjunga dėl šios politinės krizės netgi skubiai atšaukė planuotą aukščiausiojo lygio susitikimą. Į jo vietą prie šalies ir Leiboristų partijos vairo stoja neseniai parlamento nariu tapęs buvęs Mančesterio meras Andy Burnhamas, dabar įvardijamas kaip paskutinė leiboristų galimybė išgelbėti šalį. Naujajam premjerui teks paveldėti giliai dėl „Brexit“ ir ekonominių problemų susiskaldžiusią karalystę bei stoti į kovą su dramatiškai augančiu kraštutinių dešiniųjų jėgų palaikymu.

Keiro Starmerio griūtis ir Andy Burnhamo fenomenas

Keiro Starmerio atsistatydinimą išprovokavo visiškas visuomenės pasitikėjimo praradimas, ekonominis sąstingis ir nesugebėjimas pasiūlyti aiškios vizijos šaliai po dešimtmečio, praėjusio nuo lemtingo „Brexit“ balsavimo. Galutiniu tašku tapo valdančiosios partijos pralaimėjimai papildomuose rinkimuose, parodę, kad rinkėjai nebemato leiboristų kaip alternatyvos konservatoriams. Keiro Starmerio technokratinis ir dažnai šaltas valdymo stilius nesugebėjo suvaldyti augančios socialinės krizės, todėl jo pasitraukimas tapo vieninteliu būdu partijai išvengti visiškos politinės katastrofos.

Kas yra naujasis premjeras Andy Burnhamas ir kur slypi jo neįtikėtino populiarumo paslaptis? Buvęs Mančesterio meras britų politikoje jau seniai turi išskirtinį statusą. Jo fenomenas pirmiausia susijęs su tuo, kad būdamas toli nuo Londono politinio elito ir vadinamojo Vestminsterio burbulo, jis sugebėjo tapti tikru regionų gynėju. Vadovaudamas Mančesteriui, jis aršiai kovojo už teisingesnį biudžeto lėšų paskirstymą ir regionų plėtrą, užsitarnaudamas paprastų darbininkų pasitikėjimą.

Priešingai nei Keiras Starmeris, Andy Burnhamas pasižymi stipria emocine inteligencija, tiesmuku bendravimu ir gebėjimu sujungti kairįjį partijos sparną su centro rinkėjais. Neseniai laimėjęs vietą Bendruomenių rūmuose ir tapęs parlamento nariu, jis teisiškai atvėrė sau duris užimti premjero postą ir iškart buvo sutiktas kaip ilgai lauktas partijos gelbėtojas.

Kraštutinių dešiniųjų jėgų augimo suvaldymas

Didžiojoje Britanijoje šiuo metu stebimas staigus ir pavojingas kraštutinių dešiniųjų bei populistinių jėgų palaikymo augimas, kurį maitina visuomenės pyktis dėl migracijos ir smunkančio gyvenimo lygio. Andy Burnhamas privalės greitai įrodyti, kad leiboristų vyriausybė gali kontroliuoti šalies sienas ir užtikrinti saugumą gatvėse, kitaip dešinieji radikalai visiškai perims nusivylusių rinkėjų balsus iki ateinančių rinkimų. Tai reikalauja ne tik griežtesnės retorikos, bet ir realių ekonominių sprendimų regionuose, kuriuose nusivylimas tradicinėmis partijomis yra didžiausias.

Brexit pasekmių taisymas ir nauji santykiai su Europos Sąjunga

Naujasis premjeras praeityje atvirai baiminosi „Brexit“ ir jo ekonominių pasekmių, o dabar būtent jam teks užduotis šią situaciją ištaisyti. Praėjus dešimčiai metų po pasitraukimo, visuomenėje stiprėja spaudimas keisti kursą – naujausios apklausos rodo, kad net trys iš penkių Z kartos britų reikalauja naujo balsavimo dėl sugrįžimo į ES.

Andy Burnhamas jau sulaukė didelių raginimų iš Europos pradėti rimtas derybas dėl glaudesnio ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo. Tačiau jam reikės laviruoti itin atsargiai, kad nesukeltų įnirtingo užkietėjusių pasitraukimo rėmėjų pasipriešinimo šalies viduje ir išlaikytų trapią visuomenės vienybę.

Ekonomikos gaivinimas ir pasitikėjimo atkūrimas

Būdama giliai susiskaldžiusi, karalystė reikalauja skubių investicijų į viešąsias paslaugas, sveikatos apsaugą ir regionų infrastruktūrą. Andy Burnhamui teks perkelti savo sėkmingą Mančesterio valdymo patirtį nacionaliniu lygmeniu ir rasti lėšų reformoms nedidinant mokesčių naštos viduriniajai klasei. Tai bus lemiamas išbandymas, parodysiantis, ar jo populiarumas buvo tik regioninis fenomenas, ar jis tikrai gali tapti lyderiu, sugebėsiančiu išlaikyti leiboristus valdžioje iki 2029 metų rinkimų.

Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Exit mobile version