Pietų Korėjos gynybos ministerija paskelbė ambicingą strategiją, pagal kurią planuojama apmokyti net pusę milijono šalies kariškių tapti profesionaliais „dronų kariais“. Šis masinis žingsnis rodo radikalų karinės doktrinos posūkį į technologinį karą, kurį stipriai padarė įtaka pastarųjų metų konfliktai pasaulyje. Europoje bepiločių orlaivių operatorių ruošimas taip pat sparčiai tampa prioritetu, tačiau civiliniame sektoriuje ir bendrojo lavinimo mokyklose masinės dronų pamokos vis dar nėra įvestos dėl griežto teisinio reguliavimo bei saugumo reikalavimų.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Karinis dronų operatorių ruošimas Europoje ir Ukrainos pamokos
Europos Sąjungos valstybės, suprasdamos bepiločių sistemų svarbą moderniame mūšio lauke, aktyviai kuria specializuotas programas, glaudžiai bendradarbiaudamos su Europos gynybos agentūra (EDA). Pavyzdžiui, Latvijoje neseniai buvo surengti pirmieji jungtiniai Europos karinių dronų pilotų mokymai, kuriuose dalyvavo ekspertai iš įvairių ES šalių, siekiant sukurti vieningą taktinį tinklą. Taip pat Didžiojoje Britanijoje karinė vadovybė investuoja į specializuotas universitetines programas, skirtas rengti dronų inžinierius bei specialistus, o pagrindinis dėmesys skiriamas gebėjimui integruoti dirbtinį intelektą į autonomines skraidymo sistemas.
Europos šalių kariuomenės aktyviai perima Ukrainos ginkluotųjų pajėgų patirtį, kur dronai tapo pagrindine žvalgybos ir tikslaus puolimo priemone. Prancūzija, Vokietija bei Lenkija pertvarko savo bazinio karinio rengimo programas, įtraukdamos bepiločių orlaivių valdymą kaip privalomą elementą, analogišką šaudymo pratyboms. Visgi skirtingai nei Pietų Korėja, kuri turi galimybę mobilizuoti milžiniškus žmogiškuosius išteklius privalomosios tarnybos dėka, Europos šalys labiau orientuojasi į aukštos kvalifikacijos specialistų ir profesionalių technologinių padalinių formavimą.
Kodėl dronų pamokos iki šiol neįvestos Europos mokyklose?
Klausimas, kodėl pažangios technologijos ir dronų valdymas iki šiol nėra tapę standartine bendrojo lavinimo mokyklų programos dalimi, remiasi į kelis esminius teisinius bei saugumo barjerus. Pirmiausia, visoje Europos Sąjungoje galioja itin griežti Europos aviacijos saugumo agentūros (EASA) reglamentai, kurie griežtai riboja dronų skrydžius tankiai apgyvendintose vietose ir arti žmonių. Kadangi mokyklos dažniausiai yra miestų centruose, praktinių pamokų organizavimas reikalautų sudėtingų oficialių skrydžių leidimų, kurių gavimas ugdymo įstaigoms yra biurokratiškai nepakeliamas.
Antroji svarbi priežastis yra susijusi su amžiaus cenzu ir civiline atsakomybe už galimus incidentus bei privatumo pažeidimus. Pagal ES taisykles, norint gauti oficialią drono piloto licenciją (net ir žemiausios kategorijos), asmuo privalo būti sulaukęs tam tikro amžiaus, o skrydžiai virš ugdymo įstaigų teritorijų kelia realią riziką mokinių saugumui ir asmens duomenų apsaugai. Be to, mokyklų biudžetams didžiulė našta būtų ne tik pačių aparatų pirkimas bei nuolatinis remontas, bet ir specifinis mokytojų sertifikavimas, todėl šiuo metu dronų edukacija Europoje lieka tik specializuotų būrelių, profesinių technikos mokyklų ar privačių akademijų lygmeniu.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
