Rumunijoje sparčiai gilėja politinė krizė, kurią pakurstė precedento neturintis ir itin prieštaringai vertinamas naujojo šalies prezidento Nicușoro Dano sprendimas. Valstybės vadovas skubos tvarka paskyrė naują kandidatą į ministrus pirmininkus – liberalų politiką Adrianą Vestea. Šis žingsnis akimirksniu išprovokavo audringą opozicijos ir dalies teisininkų reakciją, o tarptautinėje žiniasklaidoje, įskaitant Deutsche Welle, pasirodė vertinimai, kad prezidentas, siekdamas bet kokia kaina išlaikyti proeuropietišką kursą ir izoliuoti kraštutinius dešiniuosius, peržengia savo konstitucinius įgaliojimus bei laužo nusistovėjusias demokratines normas.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Problemos esmė ir Vyriausybės skyrimo užkulisiai
Politinė suirutė šioje ES ir NATO narėje prasidėjo dar gegužės pradžioje, kai parlamente, susivienijus socialdemokratams ir kraštutinių dešiniųjų jėgoms, per nepasitikėjimo votumą buvo nuversta ankstesnė liberalo Ilie Bolojano vyriausybė. Bandydamas suvaldyti situaciją, neseniai rinkimus laimėjęs proeuropietiškas prezidentas N. Danas iš pradžių premjeru paskyrė savo patarėją Eugeną Tomacą, tačiau šis technokratinis variantas nesulaukė parlamento paramos ir politikas savo kandidatūrą atsiėmė. Nelaukdamas naujų oficialių konsultacijų su visomis parlamento frakcijomis, prezidentas iškart paskelbė naujuoju premjeru Adrianą Vestea, kas ir tapo pagrindine teisinio konflikto priežastimi.
Kritikai ir opozicija pabrėžia, kad pagal Rumunijos konstituciją ir demokratines tradicijas, prezidentas privalėjo surengti išsamias derybas su visomis parlamente atstovaujamomis politinėmis jėgomis, ypač po to, kai žlugo pirmasis jo pasiūlytas kandidatas. Vienasmenis N. Dano sprendimas primesti savo partijos atstovą A. Vestea be plataus politinio konsensuso buvo įvertintas kaip tiesioginis demokratinių procedūrų ignoravimas ir bandymas uzurpuoti parlamento galias, pritaikant taisykles prie savo asmeninių politinių tikslų.
Prezidento motyvai ir kova prieš kraštutinius dešiniuosius
Pats prezidentas N. Danas griežtai atmeta kaltinimus dėl autoritarinių tendencijų ir savo veiksmus teisina būtinybe apsaugoti šalies nacionalinį saugumą bei geopolitinę orientaciją. Jis atvirai pareiškė, kad kategoriškai atmeta bet kokios vyriausybės formavimo galimybę, kurioje dalyvautų ar kurią remtų sparčiai populiarėjančios kraštutinių dešiniųjų jėgos, prorusiškos partijos ar populistai. Valstybės vadovo nuomone, dabartinėje sudėtingoje regiono saugumo situacijoje, vykstant karui kaimyninėje Ukrainoje, Rumunija negali sau leisti politinio vakuumo ar radikalų atėjimo į valdžią, todėl greitas politinis sprendimas paskiriant patikimą proeuropietišką premjerą buvo vienintelė teisinga išeitis.
A. Vestea dabar turi dešimt dienų suformuoti ministrų kabinetą ir pateikti jį tvirtinti parlamentui, tačiau jo sėkmės galimybės išlieka labai miglotos. Opozicija jau grasina ne tik blokuoti šį paskyrimą balsavimo metu, bet ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl prezidento veiksmų teisėtumo. Šis konfliktas rodo, kad Rumunija įžengia į gilios institucinės krizės etapą, kur kova tarp proeuropietiško prezidento ir fragmentuoto parlamento gali visiškai paralyžiuoti valstybės valdymą ir susilpninti šalies pozicijas Europos Sąjungoje.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
