Pietų ir Vakarų Europą sukaustė neregėto masto stichinė nelaimė – Portugalijoje, Graikijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje siaučia naikunantys miškų gaisrai, kuriuos dar labiau pakursto istorinius rekordusmušanti ekstremali karščio banga. Sinoptikai įspėja, kad link kontinento slenka nauja svilinančio karščio banga, o dirvožemio drėgmė jau pasiekė kritines žemumas, sukurdama idealias sąlygas ugnies plitimui. Nepaisant to, kad Europos Sąjunga sutelkė didžiausias istorijoje tarptautines ugniagesių pajėgas, kovoti su ugnies stichija sekasi sunkiai, o bendras dėl karščių ir gaisrų užfiksuotų mirčių skaičius Europoje jau perkopė kelis tūkstančius.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Ekstremalus karštis ir ugnies stichijos plitimas
Mokslininkai šią vasaros karščio bangą jau oficialiai pripažino pačia stipriausia ir ekstremaliausia per visą stebėjimų istoriju regiono teritorijoje. Temperatūros stulpeliai Prancūzijoje ir Ispanijoje peržengė baimę keliančią 40–44 laipsnių ribą, o naktinės temperatūros taip pat muša rekordus, neduodamos žemei laiko atvėsti. Prancūzijoje aukščiausio lygio raudonasis pavojaus signalas buvo paskelbtas net 54–58 departamentuose. Toks alinantis karštis ir užsitęsusi sausra lėmė, kad miškai akimirksniu virsta parako statine – ugnis plinta žaibišku greičiu, apimdama tūkstančius hektarų, o stiprūs vėjo gūsiai dar labiau apsunkina situaciją ir neleidžia lokalizuoti didžiųjų gaisrų židinių.
Siekdama padėti nukentėjusioms šalims, Europos Sąjunga šią vasarą aktyvavo didžiausią per visą istoriją civilinės saugos atsakomąją misiją. Strateginiuose didžiosios rizikos regionuose Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje bei Kipre buvo iš anksto dislokuoti 777 profesionalūs ugniagesiai iš 14 skirtingų Europos valstybių. Gelbėtojai naudoja specialią aviaciją – vandenį pilančius lėktuvus ir sraigtasparnius, tačiau dėl tankių dūmų ir itin stipraus vėjo aviacijos darbas tam tikrais momentais tampa neįmanomas. Nors ugniagesiams pavyksta apsaugoti šimtus gyvenviečių ir evakuoti dešimtis tūkstančių gyventojų bei turistų, visiškos pergalės prieš stichiją pasiekti nepavyksta, nes užgesinus vienus židinius, dėl žaibų ar žmogiškojo faktoriaus akimirksniu kyla nauji.
Tragiškas aukų skaičius ir pasekmės infrastruktūrai
Žmogiškieji nuostoliai šios stichijos fone yra tiesiog sukrečiantys. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir tarptautinių stebėtojų duomenimis, bendras perteklinis mirčių skaičius Europoje, tiesiogiai susijęs su šia ekstremalia karščio banga ir gaisrų padariniais, jau viršijo 5 600 atvejų. Vien tik Prancūzijoje pranešama apie dešimtis tiesioginių aukų gaisrų zonose, o šalies greitosios medicinos pagalbos iškvietimų skaičius išaugo dramatiškiu 20 procentų tempu dėl gyventojų patiriamo šilumos smūgio bei lėtinių ligų paūmėjimo. Gaisrų dūmai taip pat stipriai nuodija orą aplinkiniuose regionuose, sukeldami rimtų kvėpavimo problemų tūkstančiams žmonių.
Be skaudžių žmonių netekčių, karštis ir gaisrai paralyžiavo esminę Europos infrastruktūrą. Prancūzijoje ir Ispanijoje teko masiškai uždaryti mokyklas, atšaukti visus lauko renginius bei apriboti traukinių eismą, kadangi dėl nežmoniško karščio pradėjo deformuotis geležinkelio bėgiai ir sutriko elektros tiekimo linijų darbas. Tuo pat metu fiksuojamas rekordinis elektros energijos poreikis vėsinimo sistemoms, o tai sukuria kritinę įtampą visam Europos energetikos tinklui. Dėl susidariusios padėties Europos Parlamentas skubiai rengia specialius debatus, kuriuose bude ieškoma būdų, kaip radikaliai sustiprinti ES pasirengimą ir apsaugos mechanizmus prieš nuolat pasikartojančias ir vis mirtinesnėmis tampančias vasaros stichijas.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
