Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pristatė naują savanoriškos karinės tarnybos programą, kuri žymi sugrįžimą prie visuomeninio karo parengimo modelio po beveik trijų dešimtmečių pertraukos. Nors tai nėra privalomas šaukimas, iniciatyva sukėlė plačias diskusijas dėl jos tikslų, poveikio jaunimui ir šalies gynybos ateities.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Kokia bus naujoji karo tarnyba ir kodėl ji atkuriama
Naujoji tarnybos programa, skirta 18–19 metų jaunuoliams, truks apie dešimt mėnesių ir bus savanoriška. Pirmaisiais metais planuojama priimti apie 3 000 savanorių, o iki 2030–2035 metų skaičius turėtų išaugti iki 50 000 per metus. Jaunuoliai gaus apie 900–1000 eurų mėnesinę išmoką.
Pasak Macrono, iniciatyva yra atsakas į prastėjančią geopolitinę padėtį Europoje ir augančias saugumo grėsmes. Prezidentas pabrėžė, kad programa padės sustiprinti ryšį tarp visuomenės ir kariuomenės bei pasiruošti įvairiems vidaus ir išorės iššūkiams.
Kariuomenės teigimu, savanoriai nebus siunčiami į karo veiksmus – jie tarnaus šalies viduje, orientuosis į teritorinę gynybą, civilinę saugą, kibernetinį saugumą ir rezervistų rengimą. Macronas taip pat atmetė kritiką, kad tai esą privalomo šaukimo grąžinimas, ir teigė, kad naujasis modelis yra moderni, šiuolaikiniams poreikiams pritaikyta sistema.
Visuomenės reakcija – nuo palaikymo iki nerimo dėl galimo spaudimo jaunimui
Prancūzijos visuomenė naująją programą vertina nevienareikšmiškai. Dalis politikų ir kariuomenės atstovų ją vadina būtinu žingsniu stiprinant šalies gynybą. Analitikų manymu, tai gali tapti esminiu gynybos pajėgumų didinimo instrumentu ir padėti formuoti tvirtesnį rezervą.
Vis dėlto jaunimo reakcijos nevienodos. Vieni mato galimybę įgyti naujų įgūdžių ir patirties, kiti baiminasi, kad „savanoriškumas“ gali peraugti į netiesioginį spaudimą, ypač stiprėjant krizinėms situacijoms. Skeptikai taip pat pabrėžia programos kainą ir abejoja jos praktiniu efektyvumu.
Kritikų teigimu, naujoji programa gali tapti žingsniu į platesnę mobilizaciją, jei geopolitinė situacija dar labiau pablogėtų. Vis dėlto vyriausybė kartoja, kad tarnyba išliks savanoriška. Nepaisant diskusijų, ši programa vertinama kaip esminis Prancūzijos gynybos politikos pokytis, galintis paveikti ir kitų Europos šalių sprendimus dėl karinio pasirengimo.
Straipsnis parengtas remiantis tarptautinės žiniasklaidos informacija.
