Rusijos prezidento Vladimiro Putino apsauga pastaraisiais mėnesiais buvo smarkiai sustiprinta, o tai paskatino naujas kalbas apie galimą perversmo ar pasikėsinimo grėsmę Kremliuje.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Nepriklausomi Rusijos žurnalistai ir Vakarų žiniasklaida skelbia, kad pats Putinas vis labiau baiminasi tiek išorinių atakų, tiek vidaus konfliktų tarp įtakingų Rusijos elito grupuočių.
Pastaruoju metu Rusijos sostinėje sustiprintos saugumo priemonės, ribojamas ryšys kai kuriose Maskvos vietose, o miesto centre dislokuotos elektroninės kovos sistemos, galinčios trikdyti dronų veikimą.
Pergalės dienos paradas buvo sumažintas dėl saugumo
Pasak šaltinių, viena pagrindinių priežasčių, kodėl šiemet buvo gerokai sumažintas tradicinis Gegužės 9-osios karinis paradas Maskvoje, buvo būtent saugumo baimės.
Pranešama, kad Kremliuje net buvo svarstoma galimybė renginį visiškai atšaukti.
Politologai pažymi, kad Vladimiras Putinas pastaruoju metu gerokai rečiau rodosi viešumoje. Analitikė Jekaterina Šulman teigia, kad prezidentui šiuo metu svarbiausias prioritetas yra asmeninis saugumas.
„Kai saugumas tampa svarbiausiu prioritetu, saugiausia tiesiog niekur nesirodyti“, – pažymėjo ji.
Papildomą nerimą Kremliuje kelia ir pastarosios Ukrainos specialiųjų tarnybų operacijos prieš Rusijos karinius pareigūnus tiek pačioje Rusijoje, tiek už jos ribų.
Sergejus Šoigu minimas tarp galimų destabilizuojančių veikėjų
Nutekėjusiuose pranešimuose minimas buvęs Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, kuris dabar eina Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pareigas.
Nors po nesėkmių kare Ukrainoje jo įtaka sumažėjo, kai kurie ekspertai mano, kad Šoigu vis dar turi stiprių ryšių kariuomenėje ir saugumo struktūrose.
Tyrimų žurnalistas Romanas Aninas teigia, kad Rusijoje didėja įtampa tarp vadinamųjų „silovikų“ – saugumo ir jėgos struktūrų grupuočių, kurios ilgus metus buvo pagrindinis Putino valdžios ramstis.
Anksčiau Putinas ir Šoigu buvo laikomi itin artimais sąjungininkais. Kremlius dažnai viešindavo jų bendrų atostogų Sibire nuotraukas, kuriose abu politikai žvejodavo ar rinkdavo grybus.
Tačiau po karo Ukrainoje nesėkmių Šoigu buvo pašalintas iš gynybos ministro posto, o keli jo aplinkos žmonės buvo suimti dėl korupcijos bylų.
Ekspertai abejoja realia perversmo galimybe
Nepaisant augančių kalbų apie galimą sąmokslą, daugelis analitikų mano, kad reali perversmo tikimybė Rusijoje kol kas išlieka nedidelė.
Ekspertai pažymi, kad Rusijos valdžios sistema paremta konkuruojančiomis interesų grupėmis, kurios tarpusavyje varžosi dėl Putino dėmesio, finansinių resursų ir įtakos.
Politologė Aleksandra Prokopenko aiškina, kad šios grupuotės nėra vieningos ir neturi bendro intereso nuversti Putiną. Priešingai – dabartinė sistema daugeliui jų vis dar naudinga.
Vis dėlto ekonominės problemos, karo išlaidos ir tarptautinės sankcijos mažina finansinius resursus, dėl kurių Rusijos elitas konkuruoja vis agresyviau.
Analitikai perspėja, kad būtent ekonominis spaudimas ilgainiui gali tapti vienu svarbiausių nestabilumo veiksnių Kremliuje.
Kai kurie ekspertai taip pat neatmeta galimybės, kad nutekinta informacija apie tariamą perversmo grėsmę gali būti sąmoninga informacinė operacija, skirta didinti nepasitikėjimą tarp Rusijos valdžios grupuočių.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautinės žiniasklaidos informacija.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
