Maskvoje įvyko naujas Rusijos ir Afrikos viršūnių susitikimas, kurio metu Vladimiras Putinas asmeniškai priėmė Mozambiko, Libijos, Pusiaujo Gvinėjos ir kitų Afrikos valstybių vadovus bei delegacijas, siekdamas demonstruoti Maskvos diplomatinį svorį ir plėsti geopolitinius ryšius žemyne. Šis suartėjimas vyksta ne tik Vakarų izoliacijos fone, bet ir aštrėjant nematomai konkurencijai su Pekino ekonominiu dominavimu Afrikoje. Kartu Kremliaus šeimininkas sukėlė tarptautinį rezonansą viešai pagyręs amerikiečių milijardieriaus Elono Musko „genialumą“, kalbėdamas apie planus kurti rusišką palydovinio ryšio sistemą, nepaisant to, kad „Starlink“ technologija tapo vienu svarbiausių Ukrainos gynybos ramsčių.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Viršūnių susitikimas Maskvoje: Afrikos lyderių vilionės ir realus dalyvavimas
Maskvoje surengtas aukšto lygio forumas tapo dar viena Kremliaus platforma bandant įtikinti pasaulį, kad Rusija nėra izoliuota tarptautinėje erdvėje. Nors į Rusijos sostinę atvyko ribotas aukščiausio rango vadovų skaičius – V. Putinas akis į akį derėjosi su Mozambiko, Libijos bei Pusiaujo Gvinėjos prezidentais, o daugelis kitų šalių atsiuntė ministrų lygio delegacijas, – Maskva susitikimą pateikė kaip strateginį triumfą. Rusijos vadovas žadėjo Afrikos partneriams ginklų tiekimą, grūdų krovinius, energetikos projektus ir karinį saugumą per samdinių bei valstybinių struktūrų tinklus.
Šis diplomatinis spaudimas turi ir gilesnę, nutylimą potekstę – slaptą konkurenciją su Kinija. Pastaraisiais metais Pekinas įtvirtino milžinišką finansinį bei infrastruktūrinį dominavimą Afrikos žemyne, siūlydamas nulinio tarifo prekybos sutartis ir milijardines paskolas. Suprasdamas, kad Rusijos ekonomika nepajėgi konkuruoti su Kinijos investicijomis, V. Putinas bando užimti specifinę nišą: siūlo autoritariniams režimams asmeninę apsaugą, pigesnius karinius kontraktus ir politinį užnugarį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, taip bandydamas neleisti Pekinui pilnai monopolizuoti įtakos strateginiuose išteklių regionuose.
Kodėl V. Putinas gyrė E. Musko „genialumą“ ir rusiškos „Starlink“ planai
Didelį apžvalgininkų susidomėjimą sukėlė V. Putino pareiškimai technologijų forume, kur jis atvirai gyrė technologijų magnatą Eloną Muską, pavadindamas jį neeiliniu žmogumi ir pripažindamas jo verslo bei inžinerinį „genialumą“. Šie komplimentai nuskambėjo Kremliui pristatant planus kurti savarankišką, rusišką žemos orbitos palydovinio ryšio tinklo analogą, kuris turėtų tapti atsaku amerikietiškajai „Starlink“ sistemai.
Toks viešas prielankumas atrodo paradoksalus, atsižvelgiant į tai, kad būtent E. Musko bendrovės „SpaceX“ suteikta „Starlink“ sistema tapo kritiniu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų komunikacijos ir dronų valdymo stuburu fronte. Tačiau V. Putino retorika turi aiškių pragmatinių tikslų: Kremlius siekia palaikyti neoficialius ryšius su įtakingu JAV verslininku, demonstruoja atvirumą Vakarų technologijų elitui ir kartu pripažįsta, kad be analogiškos ryšio infrastruktūros šiuolaikiniame kare Rusijos kariuomenė atsilieka. Maskvos bandymas nukopijuoti „Starlink“ modelį rodo, jog tradiciniai kariniai palydovai nebeatlieka savo funkcijų, o E. Musko pripažinimas yra netiesioginis technologinio Vakarų pranašumo konstatavimas.
Šiaurės Korėjos darbininkai po studentų priedanga
Tuo pat metu tarptautinėje spaudoje pasirodė nerimą keliančios ataskaitos, rodančios, kad gilėjant Rusijos darbo jėgos krizei, Kremlius griebiasi nelegalių schemų sankcijoms apeiti. Tyrimai atskleidė, kad Rusija masiškai importuoja tūkstančius darbininkų iš Šiaurės Korėjos, kurie oficialiai įforminami kaip atvykstantys studentai arba stažuotojai. Šie asmenys siunčiami dirbti į statybas, miško kirtavietes ir karinės pramonės gamyklas, taip tiesiogiai pažeidžiant JT Saugumo Tarybos sankcijas, draudžiančias Pchenjano režimui eksportuoti darbo jėgą.
Šis mechanizmas rodo desperatiškas Maskvos pastangas palaikyti karo pramonės gamybos tempus esant kritiniam rankų trūkumui šalyje. Kartu su Šiaurės Korėjos vykdomais raketų bandymais bei karine parama fronte, darbininkų srautas patvirtina, kad Maskva ir Pchenjanas kuria uždarą sankcijų vengimo ekosistemą, ignoruojančią bet kokias tarptautines normas.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
