Mūsų kasdienybė neatsiejama nuo skaitmeninių vaizdų – fotografuojame, dalijamės, kaupiame, tačiau už šio, iš pirmo žvilgsnio nematerialaus, pasaulio slypi milžiniškas ir dažnai nepastebimas ekologinis pėdsakas.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Tai savo esė „Vaizdų ekologija“ (vok. Bildökologie) išsamiai nagrinėja kultūros tyrinėtojas Michaelis Klipphahn-Karge.
Skaitmeninių platformų naudojimas kainuoja brangiai ne tik mūsų dėmesiui ar viešajai diskusijai, bet ir aplinkai. 2024 m. pasaulio gyventojai socialiniuose tinkluose – „TikTok“, „Instagram“, „Snapchat“ ir kituose – praleido apie 4,3 trilijono valandų. Šiai veiklai palaikyti prireikė maždaug 414 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos – tai sudaro net 83 % metinio Vokietijos elektros suvartojimo.
Žinoma, socialiniai tinklai nėra vieninteliai kaltininkai. Jie tėra platesnės skaitmeninės ekosistemos dalis, apimančios išmaniuosius įrenginius, jų operacines sistemas, duomenų centrus, ryšių infrastruktūrą ir globalias tiekimo grandines. Tačiau būtent vaizdai – nuotraukos ir vaizdo įrašai – šiandien sudaro šios sistemos branduolį.
2024 m. daugiau nei 90 % visų pasaulyje padarytų fotografijų buvo skaitmeninės ir užfiksuotos išmaniaisiais telefonais, kuriuos šiuo metu naudoja apie du trečdaliai pasaulio gyventojų. Skaičiai įspūdingi: kas sekundę pasaulyje padaroma apie 57 tūkst. išmaniųjų telefonų nuotraukų – tai beveik 5 mlrd. nuotraukų per dieną. Didelė jų dalis per kelias minutes atsiduria debesijos serveriuose.
Kiekviena tokia nuotrauka turi materialų pagrindą. Išmaniesiems telefonams gaminti reikalingi metalai ir mineralai, susiformavę per milijonus metų, tačiau išgaunami intensyviai ir dažnai niokojant aplinką. Prie to prisideda ir milžiniškos duomenų perdavimo infrastruktūros – povandeniniai kabeliai, duomenų centrai, kurių veikla reikalauja milžiniškų energijos išteklių.
Dar vienas svarbus veiksnys – nuolat spartėjantys technologinių naujovių ciklai. Efektyvesnės kameros ir didesnė atmintis ne mažina, o dažnai didina vartojimą: žmonės fotografuoja daugiau, kaupia daugiau duomenų, perka naujus įrenginius. Šis vadinamasis „atoveiksmio efektas“ (rebound effect) reiškia, kad technologinė pažanga ne visada virsta ekologine nauda.
Ekspertų vertinimu, jei dabartinės tendencijos nesikeis, iki 2040 m. skaitmeninės infrastruktūros gali sudaryti bent 14 % pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Tai verčia iš naujo permąstyti mūsų santykį su skaitmeniniais vaizdais – ne kaip su nemokamu ir beribiu ištekliumi, bet kaip su materialiu procesu, turinčiu realią kainą planetai.
Klipphahn-Karge siūlo ne atsisakyti technologijų, o pradėti matyti jų tikrąją kainą. Skaitmeninių vaizdų ekologija – tai kvietimas lėtesniam, sąmoningesniam ir atsakingesniam skaitmeniniam gyvenimui.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos informaciją.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
