Europos Sąjungos politiniame centre Briuselyje bręsta didžiulis diplomatinis skandalas, paaiškėjus, kad oficiali Talibano vyriausybės delegacija jau yra pakeliui į Belgijos sostinę. Šis netikėtas radikalaus režimo atstovų vizitas ir planuojamos derybos su ES pareigūnais tapo įmanomi dėl būtinybės spręsti kritinę humanitarinę krizę Afganistane bei regioninio saugumo klausimus. Vis dėlto, žinia apie būsimą susitikimą akimirksniu išprovokavo griežtos kritikos bangą tarptautinėje erdvėje, kur Europos Sąjunga kaltinama veidmainyste, nuolaidžiavimu teroristiniam režimui ir visišku Afganistano moterų teisių išdavimu.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Kodėl šios derybos tapo įmanomos?
ES diplomatiniai šaltiniai pabrėžia, kad sprendimas priimti Talibano delegaciją nereiškia oficialaus šio režimo pripažinimo, o yra vadinamojo pragmatinio ir techninio bendradarbiavimo dalis. Pagrindinė priežastis, kodėl Briuselis sutiko sėsti prie derybų stalo, yra kritinė humanitarinė bei ekonominė padėtis Afganistane, kur milijonams žmonių gresia badas. Europos Sąjunga išlieka viena didžiausių finansinės paramos teikėjų afganistaniečiams, todėl tiesioginis kontaktas su faktine šalies valdžia yra būtinas, norint užtikrinti, kad siunčiami maisto produktai ir medicinos priemonės pasiektų tikruosius adresatus, o ne nusėstų kovotojų rankose.
Antrasis svarbus motyvas yra susijęs su regioniniu saugumu, migracijos kontrole ir kova su narkotikų prekyba. Briuseliui reikalingi tam tikri garantijos iš Kabulo, kad Afganistanas vėl netaps saugiu prieglobsčiu tarptautinėms teroristinėms organizacijoms, tokioms kaip „Al-Qaeda“ ar „Islamo valstybė“, kurios gali planuoti išpuolius prieš Vakarų valstybes. Taip pat ES siekia suvaldyti galimą masinių pabėgėlių srautą iš regiono į Europą, todėl techninis dialogas su šalį kontroliuojančia grupuote laikomas mažesne blogybe nei visiška izoliacija.
Kodėl ES sulaukė griežtos kritikos?
Nepaisant pragmatinių argumentų, planuojamas susitikimas sulaukė triuškinančio žmogaus teisių gynėjų, afganistaniečių diasporos ir daugelio Europos Parlamento narių pasmerkimo. Pagrindinis kritikos kirtis tenka tam, kad priimdama Talibaną Briuselyje, ES suteikia šiam smurtiniam režimui tarptautinį teisėtumą ir prestižą, kurio jis desperatiškai siekia. Kritikai pabrėžia, kad toks žingsnis siunčia baisią žinią visam pasauliui – parodo, jog ginklu užgrobta valdžia ir totalitarinis valdymas galiausiai gali priversti Vakarų demokratijas nuolaidžiauti.
Ypatingas įniršis kyla dėl Afganistano moterų ir mergaičių padėties, kurias Talibanas visiškai išstūmė iš viešojo gyvenimo, uždraudė joms mokytis, dirbti ir net lankytis parkuose, sukuriant tikrą „lyčių apartheidą“. Teisių gynėjai pabrėžia, kad Europos Sąjunga, kuri nuolat deklaruoja kovą už žmogaus teises ir vertybes kaip savo užsienio politikos pagrindą, elgiasi gėdingai ir veidmainiškai, kai oficialiu lygmeniu spaudžia rankas asmenims, atsakingiems už sistemingą pusės savo šalies gyventojų persekiojimą. Šis vizitas jau dabar vadinamas didele strategine ES klaida, griaunančia bloko moralinį autoritetą tarptautinėje arenoje.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
