Europos Sąjungos užkulisiuose kilo rimta politinė suirutė, paaiškėjus apie Europos Vadovų Tarybos pirmininko António Costos slaptus bandymus užmegzti diplomatinius kontaktus su Rusijos valdžios pareigūnais. Ši netikėta iniciatyva išprovokavo staigią ir itin griežtą reakciją iš įtakingiausių Europos lyderių, kurie tokį elgesį laiko pavojingu nuolaidžiavimu agresoriui. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas bei Estijos ministras pirmininkas viešai užsipuolė šią poziciją, pavadindami ją visiškai klaidinga ir kenkiančia bendrai ES saugumo strategijai.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
António Costos iniciatyva ir lyderių puolimas
Pastaruoju metu Briuselyje pasigirdę siūlymai ieškoti alternatyvių kanalų komunikacijai su Kremliumi materializavosi per neoficialius EVT pirmininko António Costos veiksmus, kuriais buvo siekiama ištirti Maskvos nusiteikimą dėl galimų taikos derybų Ukrainoje sąlygų. Šie bandymai akimirksniu tapo žinomi Europos sostinėse ir sukėlė tikrą pasipiktinimo bangą tarp šalių narių vadovų, kurie apie tai nebuvo iš anksto informuoti. Prancūzijos prezidentas E. Macronas ir Vokietijos kancleris F. Merzas koordinuotai stojo prieš tokią ES poziciją, atvirai pareikšdami, kad bet kokios vienašalės derybos už Ukrainos nugaros tik silpnina Vakarų pozicijas ir stiprina Vladimiro Putino režimą.
Prie šios griežtos kritikos choro aktyviai prisidėjo ir Baltijos šalių atstovai, tradiciškai besilaikantys bekompromisės linijos Rusijos atžvilgiu. Estijos ministras pirmininkas viešai konstatavo, kad A. Costos bandymai užmegzti ryšius su šalimi agresore buvo iš esmės „klaidingi“ ir neatitinkantys fundamentalios Europos Sąjungos vertybių politikos. Kritikai pabrėžia, kad aukšto rango ES pareigūno bandymai flirtuoti su Maskva griauna ilgus metus statytą bloko vienybę ir siunčia klaidingą signalą Kremliui, jog Vakarų ryžtas palaikyti Kijevą pradeda dulkėti ar skilinėti.
Kodėl Europos lyderiai griežtai pasisako prieš kontaktus
Pagrindinis motyvas, kodėl didžioji dalis Europos politinio elito priešinasi bet kokiems ankstyviems kontaktams su Rusijos vadovybe, yra supratimas, jog Maskva diplomatiją naudoja tik kaip priemonę laimėti laiko ir skaldyti Vakarų koaliciją. Patirtis rodo, kad bet kokie pokalbiai be išankstinių sąlygų yra interpretuojami kaip Vakarų silpnumas, o tai tik skatina agresorių tęsti karinius veiksmus ir didinti bombardavimų intensyvumą Ukrainos teritorijoje. ES lyderiai vieningai sutaria, kad vienintelis kelias į tvarią taiką yra visiškas paramos Kijevui išlaikymas, o ne neoficialių komunikacijos tiltų tiesimas su tarptautiniu mastu izoliuotu režimu.
Be to, daugelį šalių narių piktina faktas, kad tokie veiksmai pažeidžia oficialiai patvirtintą Europos Sąjungos principą „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“. Bandymai užmegzti ryšius su Maskva, kol Rusijos kariuomenė kasdien naikina civilinę infrastruktūrą, laikomi moraline išdavyste ir politine klaida, galinčia sukelti negrįžtamų padarinių ES viduje. Lyderiai reikalauja, kad A. Costa ir kiti Briuselio valdininkai visą savo energiją sutelktų į 20-ojo sankcijų paketo rengimą ir finansinės pagalbos Ukrainai užtikrinimą, o ne į beviltiškas bei skandalingas diplomatines avantiūras, kurios tik didina sumaištį tarptautinėje arenoje.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
