Vieninga Europa – Bendras Tikslas
Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors

Slaptos kameros viešbučiuose Kinijoje: poros intymios akimirkos transliuotos tūkstančiams

Slaptos kameros viešbučiuose Kinijoje: poros intymios akimirkos transliuotos tūkstančiams
Kinijoje vis labiau aštrėja slaptų kamerų viešbučių kambariuose problema – tūkstančiai žmonių, patys to nežinodami, tampa intymių vaizdo įrašų aukomis.

BBC tyrimas atskleidė, kad vadinamoji „šnipinėjimo pornografija“ pastaraisiais metais išaugo į pelningą ir plačiai išplitusią pogrindinę industriją.

Vienas iš nukentėjusiųjų – Honkongo gyventojas, BBC vadinamas Eriku. 2023 metais jis socialiniuose tinkluose naršė pornografinį turinį, kai netikėtai atpažino save ir savo merginą vaizdo įraše. Paaiškėjo, kad jų viešnagė viešbutyje Šendžene buvo slapta filmuojama, o įrašas – parduodamas ir transliuojamas tūkstančiams vartotojų.

Vaizdo medžiaga buvo nufilmuota paslėpta kamera, įrengta viešbučio kambaryje. Tyrimo metu BBC nustatė, kad dešimtys tokių kamerų veikia skirtinguose Kinijos miestuose, o dalis jų ne tik įrašo, bet ir tiesiogiai transliuoja vaizdą internete. Kai kurios platformos reklamavosi galinčios stebėti daugiau nei 100 viešbučių kambarių realiuoju laiku.

Didelė dalis šio turinio platinama per „Telegram“ – Kinijoje oficialiai uždraustą, tačiau plačiai naudojamą programėlę. Prenumeratoriai komentuoja filmuotus žmones, aptarinėja jų elgesį ir laukia intymių akimirkų, kurios tampa pagrindiniu turinio „akcentu“.

BBC žurnalistams pavyko realiai aptikti vieną iš paslėptų kamerų viešbučio kambaryje – ji buvo paslėpta ventiliacijos angoje ir prijungta prie pastato elektros tinklo. Net specialūs kamerų detektoriai jos neužfiksavo.

Nors Kinijoje slapto filmavimo ir pornografijos platinimas yra nelegalūs, tyrimas rodo, kad kontrolė išlieka silpna. Naujieji viešbučių patikrinimo reikalavimai, įsigalioję 2024 metais, kol kas nepadėjo iš esmės sumažinti problemos masto.

Žmogaus teisių organizacijos pabrėžia ir technologijų platformų atsakomybę. Pasak nevyriausybinių organizacijų, turinys dažnai nėra šalinamas net ir gavus oficialius prašymus, o aukos susiduria su ilgalaike psichologine trauma bei baime būti atpažintos.

Nukentėję asmenys teigia vengiantys viešbučių, viešų vietų ir net kasdienėje aplinkoje slepia savo veidus. Pasak jų, žala – ne tik privatumo praradimas, bet ir nuolatinis nesaugumo jausmas.

Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinę žiniasklaidą.

Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *