Naktį iš birželio 14-osios į 15-ąją Rusijos kariuomenė sudavė masinį raketų ir dronų smūgį Ukrainos sostinei, kurio metu nukentėjo vienas svarbiausių Rytų Europos krikščionių dvasinių centrų – Kyjivo Pečerų Lavra. Nuo smūgio bangos ir nuolaužų užsiliepsnojo istorinis XI amžiaus Uspenijės (Dievo Motinos Ėmimo į Dangų) soboras, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį įvykį pavadino vienu didžiausių Rusijos nusikaltimų prieš krikščioniškąją kultūrą, o incidentas išprovokavo naują diskusijų bangą dėl Maskvos deklaruojamų vertybių ir realių veiksmų suderinamumo.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Tikslinis taikinys ar „atsitiktinis“ pataikymas?
Ukrainos pusės ir nepriklausomų karinių analitikų vertinimu, nors Rusija oficialiai teigia atakavusi tik „karinius ir pramoninius objektus“, smūgių tankumas ir panaudotų tiksliųjų balistinių bei sparnuotųjų raketų skaičius (vien virš Kyjivo buvo paleista dešimtys raketų) rodo, kad istorinio centro apšaudymas nebuvo paprasta techninė klaida. Antrasis smūgis, kliudęs greta Lavros esantį „Mysteckyj Arsenal“ kompleksą ir Jono Kušniko bokštą, patvirtina, kad atakos vektorius buvo nukreiptas tiesiai į šį istorinį kvartalą. Daugelis stebėtojų tai vertina kaip sąmoningą teroro taktiką, kuria siekiama palaužti Ukrainos visuomenės dvasinį pasipriešinimą ir sunaikinti jos kultūrinę tapatybę.
Religijos ekspertų aplinkoje iškelta versija, kad šis išpuolis gali būti savotiškas emocinis atsakas ar kerštas už pastarųjų metų Ukrainos stačiatikių bažnyčios atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato ir pačios Lavros kontrolės perėmimą iš pro rusiškų jėgų rankų. Šventovės praradimas Kremliui buvo didžiulis geopolitinis ir ideologinis pralaimėjimas, todėl fizinis smūgis šiai vietai atrodo kaip simbolinis bausmės aktas nepaklusniai Ukrainos dvasininkijai. Nors gaisrą ant soboro stogo gelbėtojams pavyko operatyviai užgesinti, o dvasininkai spėjo išnešti pagrindines ikonas bei relikvijas, padaryta žala paveldui išlieka milžiniška.
Krikščioniškų vertybių deklaravimas ir oficiali Maskvos pozicija
Ši ataka sukūrė gilų moralinį disonansą su pačios Rusijos vadovybės viešai deklaruojama politika, kurioje Maskva nuolat pristatoma kaip „tradicinių krikščioniškų vertybių“ ir stačiatikybės gynėja pasaulyje. Šventos vietos, kuri laikoma visos rytų slavų stačiatikybės lopšiu, bombardavimas akivaizdžiai demonstruoja, kad politiniai ir kariniai tikslai Kremliui yra nepalyginamai svarbesni už bet kokius religinius kanonus ar dvasinį solidarumą. Tai sukėlė pasipiktinimą net tarp tų užsienio valstybių, kurios palaiko neutralius santykius su Rusija – pavyzdžiui, Vengrijos užsienio reikalų ministerija išplatino griežtą pareiškimą, kuriame ryžtingai osudė šį išpuolį prieš kultūros paveldą.
Savo ruožtu pati Rusijos valdžia ir gynybos ministerija į šį incidentą reagavo pagal įprastą, standartinį scenarijų – tiesioginio šventovės apgadinimo fakto savo pranešimuose jie nemini ir nutyli. Oficialioje ataskaitoje buvo lakoniškai paskelbta, kad „visi nustatyti tikslai pasiekti, o paskirti objektai sunaikinti“, tradiciškai neigiant bet kokius smūgius civilinei ar kultūrinei infrastruktūrai. Rusijos valstybinė žiniasklaida situaciją Lavroje ignoruoja arba bando pateikti kaip pačios Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketų nukritimo pasekmę, siekdama nukreipti vietos auditorijos dėmesį nuo faktinio stačiatikių kultūros naikinimo faktų.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
