JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Grenlandijai Jeffas Landry nusileido Nuke, pradėdamas kelių dienų vizitą šioje autonominėje Danijos teritorijoje. Nors Vašingtonas šią kelionę oficialiai įvardija kaip bandymą „užmegzti naujas draugystes“ bei išplėsti ekonomines galimybes, pasiuntinio laukia itin sunki kova, kadangi vietos valdžia iškart nubrėžė griežtas suvereniteto raudonąsias linijas.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Konstruktyvus tonas ir neperžengiamos derybų ribos
Pirmadienį įvykęs pirmasis oficialus J. Landry susitikimas su Grenlandijos ministru pirmininku Jensu-Frederiku Nielsenu ir užsienio reikalų ministru Mute Egede formaliai praėjo pozityviai. Šalies premjeras spaudos konferencijoje pažymėjo, kad dialogas buvo konstruktyvus ir grįstas abipuse pagarba. Nepaisant mandagaus diplomatinio tono, Grenlandijos lyderiai JAV delegacijai tiesiai šviesiai pakartojo poziciją, kurią palaiko tiek vietos gyventojai, tiek Kopenhaga bei Europos Sąjunga – sala nėra parduodama. J-F. Nielsenas po susitikimo dar kartą viešai pabrėžė, kad grenlandų teisė į apsisprendimą yra fundamentalus principas, kuris negali būti jokių tarptautinių derybų ar sandorių objektas.
Vašingtono atstovai bando keisti savo retoriką po to, kai metų pradžioje D. Trumpo grasinimai įvesti muitus Europai ar net panaudoti jėgą salos aneksijai sukėlė masinį pasipriešinimą ir privertė Daniją su sąjungininkais sustiprinti karinį buvimą regione. Nors JAV prezidentas vėliau Davoso ekonomikos forume atsitraukė nuo agresyvių pareiškimų, Grenlandijos užsienio reikalų ministras M. Egede neslepia, kad Vašingtonas akivaizdžiai neatsisakė savo strateginio tikslo kontroliuoti teritoriją. JAV motyvuoja savo interesus nacionalinio saugumo sumetimais, teigdama, kad Danija nepajėgi apsaugoti salos nuo didėjančios Rusijos bei Kinijos įtakos Arkties regione, be to, amerikiečius vilioja gausūs vietiniai naudingųjų iškasenų bei kritinių mineralų ištekliai.
Ekonominis pragmatizmas prieš suvereniteto apsaugą
Grenlandijos vyriausybė deklaruoja esanti pasirengusi priimti JAV investicijas ir plėtoti prekybinius ryšius, tačiau griežtai atskiria verslo partnerystę nuo bet kokių politinės priklausomybės pokyčių. Šiuo metu trišalė darbo grupė, susidedanti iš JAV, Grenlandijos ir Danijos atstovų, bando ieškoti sprendimų, kaip patenkinti Vašingtono saugumo poreikius nepažeidžiant salos statuso pagal galiojančias gynybos sutartis. Vietos verslo lyderiai tikisi, kad ekonomikos forumas padės pritraukti kapitalo į infrastruktūros projektus, tačiau visuomenėje išlieka didelis įtarumas dėl tikrųjų J. Landry misijos tikslų.
Artimiausios vizito dienos parodys, ar Trumpo pasiuntiniui pavyks pasiekti realios pažangos mezgant pragmatiškus ryšius, ar šios pastangos atsitrenks į nepramušamą vietos politinio elito pasipriešinimą. Akivaizdu, kad hibridinio spaudimo ir atvirų aneksijos ambicijų šešėlis, kurį per pastaruosius metus suformavo Baltieji rūmai, sukuria didžiulį nepasitikėjimo barjerą. Nors J. Landry bando demonstruoti draugišką nusiteikimą, Arkties regiono ateitis išlieka viena jautriausių tarptautinės politikos temų, kurioje maža Grenlandijos tauta yra pasiryžusi iki galo ginti savo laisvę prieš supervalstybės reikalavimus.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
