Šveicarijoje prasidėjo balsavimas dėl griežto ir prieštaringai vertinamo plano, kuriuo siekiama apriboti šalies gyventojų skaičių iki dešimties milijonų. Šis „Brexit“ stiliaus referendumas, inicijuotas dešiniosios pakraipos politinių jėgų, kelia rimtą pavojų šalies santykiams su Europos Sąjunga. Nors Šveicarija nėra ES narė, ji yra teisiškai įsipareigojusi laikytis pamatinių bloko taisyklių, todėl siūlomi migracijos ribojimai gali tiesiogiai pažeisti susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Iniciatyvos kilmė ir dešiniųjų jėgų argumentai
Šį referendumą inicijavo didžiausia šalies politinė jėga – dešinioji Šveicarijos liaudies partija (SVP), kuri jau ilgą laiką pasisako už griežtą imigracijos kontrolę ir nacionalinio suvereniteto stiprinimą. Partijos aktyvistai surinko reikiamą parašų skaičių, kad piliečiai galėtų pareikšti savo nuomonę dėl vadinamosios „tvarumo iniciatyvos“. Iniciatoriai teigia, kad spartus gyventojų skaičiaus augimas per pastaruosius dešimtmečius sukelia per didelę naštą šalies infrastruktūrai, sveikatos apsaugos sistemai, kelia nekilnojamojo turto kainas ir kenkia unikaliai Šveicarijos gamtai.
Pagal siūlomą planą, jei šalies gyventojų skaičius priartėtų prie dešimties milijonų ribos, vyriausybė būtų įpareigota imtis skubių priemonių, pirmiausia – nutraukti tarptautinius susitarimus, leidžiančius lengviau atvykti užsieniečiams. Tai reikštų, kad Bernas turėtų vienašališkai sustabdyti imigraciją iš kitų valstybių, net jei tai būtų kvalifikuota darbo jėga, reikalinga vietos verslui. Tokia retorika sulaukia stipraus palaikymo tarp konservatyvios visuomenės dalies, tačiau pramonininkai ir kairiųjų pažiūrų politikai įspėja apie galimą ekonominę izoliaciją.
Teisinis konfliktas su Europos Sąjunga ir giljotinos principas
Didžiausias šio referendumo teisinis iššūkis yra tas, kad siūloma tvarka tiesiogiai prieštarauja Šveicarijos ir Europos Sąjungos pasirašytam dvišaliam susitarimui dėl laisvo asmenų judėjimo. Nors Šveicarija nepriklauso ES blokui, ji per dešimtis sektorinių sutarčių yra glaudžiai integruota į bendrąją rinką ir įsipareigojusi užtikrinti vienodas teises ES piliečiams apsigyventi bei dirbti šalyje. Griežtų kvotų ar ribojimų įvedimas reikštų tiesioginį šių tarptautinių įsipareigojimų sulaužymą, į ką Briuselis reaguotų labai griežtai.
Teisinę situaciją dar labiau komplikuoja vadinamoji „giljotinos išlyga“, esanti Šveicarijos ir ES sutartyse. Šis principas numato, kad jei Šveicarija vienašališkai nutraukia arba pažeidžia bent vieną iš pagrindinių dvišalių susitarimų (šiuo atveju – dėl laisvo judėjimo), automatiškai nustoja galioti ir visi kiti susitarimai, įskaitant prekybos lengvatas, bendradarbiavimą tyrimų programose bei Šengeno erdvės taisykles. Šveicarijos vyriausybė ir verslo asociacijos aktyviai ragina piliečius balsuoti prieš šį planą, įspėdamos, kad iniciatyvos patvirtinimas sukeltų gilią ekonominę krizę ir izoliuotų šalį Europos žemyno širdyje.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
