Europos Sąjungos Taryba priėmė išvadas, kuriose ragina paspartinti perėjimą prie klimatui atsparios ir žiedinės Europos, siekiant iki 2030 m. įgyvendinti ES aplinkos ir klimato tikslus.
Daugiau šia tema: Europos Vadovų Taryba, European Council
Nepakankama pažanga siekiant 2030 m. tikslų
Taryba pabrėžė, kad nors pastaraisiais metais pasiekta tam tikros pažangos, dabartiniai tempai nėra pakankami siekiant įgyvendinti šešis 2030 m. prioritetinius tikslus, nustatytus Aštuntojoje aplinkos veiksmų programoje (8-ojoje AVP). Tai patvirtina ir naujausia Europos aplinkos agentūros ataskaita „Europos aplinka 2025“ bei Europos Komisijos atlikta 8-osios AVP laikotarpio vidurio peržiūra.
Ypač didelį susirūpinimą kelia nepakankama pažanga klimato kaitos prisitaikymo ir žiedinės ekonomikos srityse, taip pat prasta biologinės įvairovės būklė.
Klimato atsparumas – vienas didžiausių iššūkių
Taryba pažymi, kad daugelis klimato rizikų, nustatytų Europos klimato rizikos vertinime, jau pasiekė kritinį lygį. Milijonai ES piliečių tiesiogiai susiduria su potvyniais, pakrančių erozija ir kitomis klimato kaitos pasekmėmis.
Atsižvelgdama į tai, Taryba ragina integruoti klimato atsparumo principą į visas ES politikos sritis – vadinamąjį „klimato atsparumą pagal dizainą“. Taip pat pabrėžiama sveikų ekosistemų ir gamta pagrįstų sprendimų svarba kaip ekonomiškai efektyvių prisitaikymo priemonių.
Žiedinė ekonomika ir konkurencingumas
Taryba ragina spartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, pabrėždama būtinybę sukurti gerai veikiančią antrinių žaliavų vidaus rinką, stiprinti internetinių platformų priežiūrą ir apsaugoti ES nuo nesąžiningos trečiųjų šalių konkurencijos.
Taip pat akcentuojama netoksiškų medžiagų ciklų svarba, raginama greičiau atsisakyti kenksmingų medžiagų ir laiku įgyvendinti ekologinio projektavimo tvariems gaminiams reglamentą (ESPR), didinant gaminių patvarumą, taisomumą ir pakartotinį naudojimą.
Finansavimas ir būsimi teisėkūros pasiūlymai
Taryba pabrėžia, kad sėkmingam perėjimui būtinas pakankamas finansavimas, sutelkdamas tiek viešuosius, tiek privačius išteklius. Ji atkreipia dėmesį, kad neveikimo kaštai ateityje bus gerokai didesni nei savalaikių ir veiksmingų sprendimų įgyvendinimo išlaidos.
Šios išvados taip pat nubrėžia politines gaires būsimiems Europos Komisijos pasiūlymams – integruotai klimato atsparumo sistemai ir Žiedinės ekonomikos aktui, numatytiems Komisijos 2026 m. darbo programoje.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Sąjungos Tarybos informaciją.
