Byloje C‑525/23 Teisingumo Teismas paaiškino, kad savanorišką veiklą ES norintis atlikti trečiosios šalies pilietis turi gauti leidimą gyventi, jei atitinka ES direktyvoje nustatytas sąlygas, o valstybė narė negali reikalauti papildomų kriterijų dėl pragyvenimo lėšų kilmės ar formos.
Daugiau šia tema: ES Teisingumo Teismas, CURIA
Vengrijos institucijos atsisakė išduoti leidimą, nes abejojo, ar tokia finansinė parama gali būti laikoma pakankamais ištekliais. Administracinės procedūros metu pareiškėjas kartais apibūdino šią pagalbą kaip paskolą, o kartais – kaip dovaną, todėl valdžios institucijos pareikalavo detaliai įrodyti lėšų kilmę ir teisinį pagrindą.
Direktyva leidžia remtis plačiai suprantamais „ištekliais“
Teisingumo Teismas priminė, kad pagal Direktyvą (ES) 2016/801 trečiųjų šalių piliečiai, atvykstantys savanoriškai veiklai, turi teisę gauti leidimą gyventi, jei atitinka bendrąsias ir specialiąsias sąlygas. Valstybės narės negali prie šių sąlygų pridėti papildomų reikalavimų.
Sąvoka „ištekliai“ laikoma savarankiška ES teisės sąvoka, kuri turi būti aiškinama vienodai visoje Sąjungoje ir plačiai. Svarbu tai, ar asmuo faktiškai turės pakankamai lėšų, o ne tai, kokia yra tiksli jų kilmė ar teisinė forma.
Papildomi kriterijai – draudžiami
Teismas nurodė, kad nacionalinė valdžia gali atlikti individualų vertinimą ir patikrinti, ar pareiškėjas iš tiesų turės pakankamai lėšų pragyvenimui. Tačiau ji negali nustatyti papildomų kriterijų, pavyzdžiui, reikalauti, kad būtų aiškiai apibrėžta, ar parama yra pajamos, ar turtas, kokiu teisiniu pagrindu ji suteikiama, ar ištekliai yra „nuolatiniai ir nevaržomi“ kaip nuosavos lėšos.
Tokie kriterijai reikštų, kad valstybė narė faktiškai įveda naujas sąlygas, kurių direktyvoje nėra, ir taip pažeidžia ES teisę.
Nenuoseklūs pareiškimai – nepakankama priežastis atsisakyti leidimo
Teismas taip pat pabrėžė, kad vien tai, jog pareiškėjo paaiškinimai apie lėšų kilmę ar formą yra nenuoseklūs, negali automatiškai pateisinti atsisakymo išduoti leidimą gyventi. Jei iš bylos medžiagos matyti, kad asmuo vis dėlto turės pakankamus išteklius, leidimo atsisakymas būtų nepagrįstas.
Ką tai reiškia valstybėms narėms?
Šis sprendimas primena, kad valstybės narės turi laikytis ES teisėje nustatytų rėmų ir negali savarankiškai griežtinti sąlygų, taikomų trečiųjų šalių piliečiams, norintiems atvykti savanoriškai veiklai, studijoms ar kitiems Direktyva (ES) 2016/801 numatytiems tikslams.
Nacionaliniai teismai, nagrinėdami panašias bylas, privalo vadovautis Teisingumo Teismo išaiškinimu ir atitinkamai vertinti migracijos tarnybų sprendimus.
*Ši informacija parengta pagal Curia duomenis.*
Šaltinis: https://curia.europa.eu
