Čekijos Respublikoje, nepaisant visą Europą kaustančios alinamos karščio bangos, kilo masinė protestų ir streikų banga, nukreipta prieš naujuosius valdžios planus reformuoti viešosios žiniasklaidos finansavimą. Tūkstančiai čekų visuomeninių transliuotojų darbuotojų ir juos palaikančių piliečių surengė didžiules eitynes Prahos bei kitų miestų gatvėse, siekdami apginti nepriklausomą žurnalistiką nuo politinio spaudimo. Šis visuomenės sukilimas tapo pirmuoju rimtu iššūkiu neseniai suformuotai premjero Andrejaus Babišo vyriausybei, kurios veiksmai ir sprendimai čekų visuomenėje vertinami itin prieštaringai bei sukelia rimtų baimių dėl demokratinių normų erozijos.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Protestai prieš žiniasklaidos įstatymą ir finansavimo planus
Pagrindiniu visuomenės nepasitenkinimo objektu tapo naujosios valdančiosios koalicijos parengti planai iš esmės pertvarkyti Čekijos televizijos ir Čekijos radijo finansavimo modelį. Vyriausybė pasiūlė naują įstatymą, kuris apriboja tiesiogines visuomenines rinkliavas iš gyventojų ir perkelia dalį biudžeto kontrolės į valstybės rankas, o tai, profesinių sąjungų teigimu, leis politikams tiesiogiai daryti įtaką transliuotojų turiniui ir naikina redakcinę nepriklausomybę. Reaguodami į šią grėsmę, tūkstančiai viešosios žiniasklaidos darbuotojų paskelbė oficialų streiką, o juos palaikantys piliečiai, nepaisydami pavojingo karščio, susirinko į masines solidarumo eitynes.
Protestuotojai pabrėžia, kad stipri ir finansiškai nepriklausoma viešoji žiniasklaida yra vienas svarbiausių šalies demokratijos pamatų, ypač šiuo metu, kai regione auga dezinformacijos ir hibridinių grėsmių mastas. Eitynių dalyviai nešė plakatus, reikalaujančius vyriausybės atsisakyti žalingų reformų ir garantuoti, kad žurnalistai galės toliau laisvai kritikuoti valdžią, nebijodami finansinio keršto ar etatų mažinimo. Šis judėjimas sulaukė didelio palaikymo ir iš įvairių Europos žiniasklaidos organizacijų bei ES institucijų, kurios paragino Prahą laikytis naujojo Europos žiniasklaidos laisvės akto reikalavimų.
Visuomenės požiūris į naująją Andrejaus Babišo valdžią
Šie protestai atspindi kur kas gilesnį ir labiau paplitusį čekų visuomenės susiskaldymą bei skeptišką požiūrį į naujai suformuotą milijardieriaus A. Babišo vyriausybę. Didelė dalis gyventojų, ypač didžiųjų miestų inteligentija, jaunimas ir pilietinės visuomenės aktyvistai, į premjero sugrįžimą į valdžią žiūri su dideliu nerimu ir nepasitikėjimu. Jie baiminasi, kad A. Babišas, kuris praeityje buvo įsivėlęs į stambius korupcijos skandalus ir subsidijų grobstymo bylas, išnaudos savo naujus įgaliojimus, kad sukoncentruotų politinę bei žiniasklaidos galią savo rankose, panašiai kaip tai įvyko kaimyninėje Vengrijoje ar Slovakijoje.
Kita vertus, naujoji valdžia vis dar išlaiko stiprią paramą tarp vyresnio amžiaus rinkėjų, kaimo vietovių gyventojų bei darbininkų klasės, kuriuos pritraukė populistinių pažadų apie didesnę socialinę paramą, kovą su infliacija ir griežtą poziciją migracijos klausimais. Šie rinkėjai mano, kad A. Babišo vyriausybė pagaliau atkurs tvarką šalyje, o žiniasklaidos reformas mato kaip būtiną „elito privilegijų“ mažinimą. Šis ryškus visuomenės poliarizacijos laipsnis rodo, kad Čekija įžengia į gilios vidinės politinės kovos etapą, kurio metu bet koks vienašališkas valdžios bandymas keisti demokratinių institucijų žaidimo taisykles sulauks itin aršaus pasipriešinimo gatvėse.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
