Rytinėje Viduržemio jūros dalyje vėl kyla geopolitinė audra, kurios epicentre atsidūrė atnaujintas Turkijos ir Libijos jūrų susitarimas dėl išskirtinių ekonominių zonų ribų nustatymo. Šis vienašališkas Ankaros ir Tripolio paktas kelia tiesioginį iššūkį Europos Sąjungos valstybių narių interesams, pažeidžia Graikijos bei Kipro suverenias teises ir griauna trapią saugumo pusiausvyrą regione. Artimiausiu metu šis konfliktas taps vienu rimčiausių Briuselio diplomatinės vienybės ir ryžto išbandymų, Ankara ruošiantis pradėti naftos ir dujų žvalgybos darbus ginčijamuose vandenyse.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Kas tai per susitarimas ir kokios jo ištakos?
Ankaros ir Tripolio jūrų demarkacijos memorandumas remiasi dar 2019 metais pasirašytu ir vėliau papildytu susitarimu tarp Turkijos vyriausybės ir Libijos nacionalinės vienybės vyriausybės. Pagal šį dokumentą, abi šalys nubrėžė tiesioginę jūrų sieną per Viduržemio jūrą, sujungdamos Turkijos pietinę pakrantę su Libijos šiaurės rytais. Šiuo susitarimu Ankara siekia įteisinti vadinamąją „Mėlynosios tėvynės“ (*Mavi Vatan*) doktriną, kuria pretenduojama į didžiulius jūros plotus, turtingus gamtinių dujų telkiniais bei strategiškai svarbius prekybiniams maršrutams.
Vėlesni susitarimai numatė ir bendrą angliavandenilių žvalgybą bei gavybą nustatytame koridoriuje. Nors Tripolio teismai ir rytinėje Libijos dalyje veikianti opozicinė valdžia ne kartą ginčijo tokių vienašalių susitarimų teisėtumą, Recepo Tayyipo Erdoğano administracija toliau primygtinai laiko susitarimą galiojančiu ir ruošiasi siųsti savo seismologinius bei gręžimo laivus į šiuos vandenis.
Kodėl šis paktas kelia didžiulį nerimą ir pasipiktinimą ES?
Pagrindinė priežastis, kodėl Briuselis ir pietinės ES valstybės muša pavojaus varpais, yra šiurkštus tarptautinės jūrų teisės (ypač Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos, UNCLOS) nepaisymas. Nubrėžta Turkijos ir Libijos linija visiškai ignoruoja Graikijos salų – visų pirma Kretos, Rodo, Karpatoso ir Koso – egzistavimą bei jų teisę turėti savo kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną (IEZ). Ankara vadovaujasi pozicija, kad salos negali generuoti pilnavertės ekonominės zonos, o tik teritorinius vandenis, o tai reiškia bandymą de facto atimti iš Graikijos didelę jos suverenių jūrų teritorijų dalį.
Europos Sąjungos institucijos ne kartą oficialiai pareiškė, kad Turkijos ir Libijos memorandumas pažeidžia trečiųjų šalių suverenias teises, neatitinka tarptautinės teisės normų ir negali turėti jokių teisinių pasekmių kitoms valstybėms. Jei Turkija pradės praktinius gręžimo darbus teritorijose į pietus nuo Kretos, kyla tiesioginio karinio konflikto rizika tarp dviejų NATO narių – Graikijos ir Turkijos. Be to, šis susitarimas kerta kelią būsimiems europiniams energetiniams projektams, tokiems kaip elektros jungtys tarp Egipto ir Europos bei povandeniniai dujotiekiai, kurie turėjo padėti Europai mažinti priklausomybę nuo rusiškų energetinių išteklių.
Kodėl šis klausimas tampa lemtingu išbandymu Briuseliui?
Artimiausiais mėnesiais šis konfliktas virs tiesioginiu Europos Sąjungos užsienio politikos brandos egzaminu. Iki šiol ES bandė laviruoti: viena vertus, deklaravo solidarumą su Atėnais ir Nikosija, kita vertus – vengė pernelyg griežtų sankcijų Ankarai, baimindamasi, kad Turkija vėl gali panaudoti migracijos svertą ir atverti sienas pabėgėliams. Tačiau atsinaujinusi Libijos ir Turkijos iniciatyva nebepalieka vietos kompromisams – pasyvi Briuselio pozicija reikštų, kad vienašališkas jėgos demonstravimas tampa norma Viduržemio jūros regione.
ES lyderiams teks spręsti: ar pritaikyti griežtą atsaką ir ekonomines sankcijas Ankarai bei Tripolio politiniams veikėjams, ar leisti Turkijai perbraižyti Europos kaimynystės jūrų žemėlapį. Kartu su naujai priimtais sprendimais dėl „Frontex“ įgaliojimų plėtros bei pastangomis stabilizuoti migrantų maršrutus iš Libijos pakrančių, Turkijos jūrų ambicijų tramdymas bus lemiamas testas, parodysiantis, ar Europa geba ginti savo išorines sienas ir apginti savo narių interesus strateginiuose vandenyse.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
