Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje buvo oficialiai paskelbta „nepaprastoji padėtis“, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pajėgoms drastiškai suintensyvinus kombinuotas raketų ir dronų atakas prieš strateginius karinius objektus. Šis žingsnis rodo, kad Kijevo strategija perkelti karo veiksmus į Rusijos gilumą ir logistinius mazgus duoda apčiuopiamų rezultatų, destabilizuodama priešo gynybą. Tuo pat metu tarptautiniai analitikai atidžiai stebi situaciją kituose Rusijos regionuose ir vertina garsaus rusų tinklaraštininko kreipimąsi į Vladimirą Putiną, kurstantį kalbas apie galimą naują karinį maištą pačioje Rusijoje.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Padėtis Kryme, kituose Rusijos regionuose ir pasitraukimo perspektyvos
Nepaprastosios padėties įvedimas Kryme susijęs su sistemingais Ukrainos smūgiais, nukreiptais į Rusijos oro gynybos sistemas, karinius aerodromus bei logistikos kelius, ypač Kerčės tiltą. Panaši įtempta situacija fiksuojama ir kituose su Ukraina besiribojančiuose Rusijos regionuose, pavyzdžiui, Belgorodo, Kursko bei Rostovo srityse, kur vietos gyventojai nuolat susiduria su dronų išpuoliais, elektros tiekimo sutrikimais bei daline evakuacija. Kijevo pajėgų suintensyvėjimas parodo, kad joks karinis objektas Rusijos užnugaryje nebėra visiškai saugus, o Kremlius priverstas išsklaidyti savo oro gynybos išteklius.
Klausimas dėl visiško Rusijos kariuomenės pasitraukimo iš Krymo trumpuoju laikotarpiu išlieka mažai tikėtinas, nes šis pusiasalis Vladimirui Putinui turi milžinišką ideologinę ir geopolitinę reikšmę. Visgi kariniai ekspertai pažymi, kad jei Ukrainai pavyks visiškai nukirsti sausumos koridorių ir sunaikinti Kerčės tiltą, Rusijos pajėgų aprūpinimas pusiasalyje taps nebeįmanomas. Tokiu atveju Krymas iš strateginio bastiono virstų spąstais, o tai gali priversti Rusijos karinę vadovybę pradėti dalinį pajėgų atsitraukimą, panašiai kaip tai įvyko Chersone, siekiant išvengti tūkstančių karių apsupties.
Rusijos tinklaraštininko kreipimasis ir naujo „Prigožino maršo“ tikimybė
Rusijos informacinėje erdvėje didžiulį atgarsį sukėlė žinomo ultranacionalistinių pažiūrų karo tinklaraštininko (Z-blogerio) viešas kreipimasis į Vladimirą Putiną, kuriame atvirai kritikuojama Gynybos ministerijos korupcija, profesionalumo gėda ir nesugebėjimas apsaugoti šalies teritorijos. Šiame pareiškime atvirai įspėjama, kad kariuomenės žemesniųjų grandžių karininkų ir fronte kovojančių karių kantrybė senka, o nuolatinis realios situacijos melavimas ataskaitose veda prie katastrofos. Tokia retorika labai primena velionio Jevgenijaus Prigožino prieš savo žūtį išsakytus priekaištus, kas vėl sužadino diskusijas apie giliai paslėptą nepasitenkinimą Rusijos karinėse struktūrose.
Nepaisant augančios įtampos, naujo ginkluoto „maršo į Maskvą“ tikimybė šiuo metu analitikų vertinama kaip vidutinė arba žema, kadangi Kremlius po „Wagner“ maišto atliko griežtus valymus kariuomenėje ir sustiprino specialiųjų tarnybų kontrolę. Privačios karinės kompanijos buvo išformuotos arba visiškai integruotos į Gynybos ministerijos pavaldumą, o charizmatiški lyderiai, galintys patraukti paskui save tūkstančius ginkluotų vyrų, buvo neutralizuoti. Visgi ekspertai perspėja, kad jei situacija fronte drastiškai pablogės, o ekonominis spaudimas Rusijos viduje pasieks kritinę ribą, spontaniško vietinio karinio maišto ar ginkluoto chaoso rizika išlieka reali, nes sisteminės problemos, sukėlusios pirmąjį maištą, taip ir nebuvo išspręstos.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
