Europos Parlamento (EP) plenarinė sesija Strasbūre virto itin intensyvaus ir produktyvaus darbo dienos pavyzdžiu, kuomet europarlamentarai vienas po kito priėmė teisės aktus, keičiančius ES piliečių kasdienybę, bei patvirtino griežtas tarptautines pozicijas. Vienos sesijos metu EP nariai nubalsavo už pamatines priežiūros sektoriaus reformas, sustiprino nusikaltimų aukų apsaugą, sugriežtino automobilių techninės patikros taisykles bei išreiškė bekompromisį solidarumą su Rusijos spaudimą patiriančiomis Baltijos šalimis.
Daugiau šia tema: Europos Parlamentas, EUROPEAN_PARLIAMENT
Socialinės reformos: lyčių nelygybės mažinimas ir darbuotojų sauga
Vienu svarbiausių sesijos akcentų tapo pranešimas, raginantis kurti modernią „priežiūros visuomenę“ ir mažinti lyčių nelygybę formalaus bei neformalaus rūpinimosi sektoriuje (263 balsai „už“, 83 „prieš“, 154 susilaikė). Europos Parlamento nariai pažymėjo, kad priežiūros našta vis dar neproporcingai tenka moterims. EP pareikalavo sukurti „Europos slaugytojų ir globėjų statutą“, kuris nustatytų minimalius standartus visoje ES, garantuotų teisingą atlygį profesionalams bei užtikrintų neformalių globėjų teises pensijų ir socialinio draudimo sistemose. Taip pat palankiai įvertintas Europos Komisijos pažadas 2027 m. pristatyti Europos „priežiūros susitarimą“ (angl. *Care Deal*).
Siekdamas pagerinti dirbančiųjų sąlygas, Parlamentas 395 balsais „už“ (12 „prieš“, 41 susilaikius) patvirtino siūlymą rugpjūčio 8-ąją paskelbti Europos darbo avarijų aukų atminimo ir darbuotojų orumo gynimo diena. Ši data pasirinkta prisimenant 1956 m. gaisrą Belgijos „Bois du Cazier“ kasykloje, nusinešusį 262 gyvybes. Priimtoje rezoliucijoje Komisija raginama skubiai įvertinti naujas rizikas darbuotojų sveikatai, kylančias dėl dirbtinio intelekto sistemų taikomo intensyvaus darbo ritmo, algoritminio valdymo bei klimato kaitos sukelto ekstremalaus karščio ir oro taršos.
Teisinė apsauga: nusikaltimų aukų teisės ir automobilių rinkos skaidrinimas
Didžiule balsų dauguma (440 „už“, 49 „prieš“, 84 susilaikius) Europos Parlamentas pritarė pamatiniam direktyvos atnaujinimui, kuris iš esmės sustiprina nusikaltimų aukų teisinę apsaugą ir paramą baudžiamajame procese, ypač skaitmeninėje erdvėje. Naujosios taisyklės garantuoja geresnę apsaugą labiausiai pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinio išnaudojimo internete. Taip pat istoriniu sprendimu užtikrinta, kad seksualinio smurto aukos turėtų garantuotą prieigą prie informacijos ir reprodukcinės sveikatos priežiūros, įskaitant abortus pagal nacionalinę teisę. Teisės aktą dar turės formaliai patvirtinti ES Taryba, o valstybės narės jo įgyvendinimui turės dvejus metus.
Siekdamas užtikrinti eismo saugumą ir skaidrumą naudotų automobilių rinkoje, Parlamentas (369 balsai „už“, 126 „prieš“, 84 susilaikius) patvirtino mandatą deryboms su ES Taryba dėl periodinių techninių apžiūrų ir patikrinimų keliuose taisyklių peržiūros. Deputatai palaikė naują prievolę automobilių servisams fiksuoti transporto priemonių ridos duomenis (jei remontas trunka ilgiau nei valandą), o gamintojams – įtraukti prijungtų automobilių rodmenis į nacionalines duomenų bazes, taip kovojant su odometrų klastojimu. Kartu EP atmetė siūlymą sutrumpinti senesnių nei 10 metų automobilių patikros intervalus iki kasmetinių, palikdamas galioti dabartinę dviejų metų tvarką. Patikrinimų keliuose metu taip pat bus griežčiau vertinama transporto priemonių dūmingumo ir taršos kontrolė.
Užsienio politika: parama Baltijos šalims ir žmogaus teisių gynimas pasaulyje
Dienos kulminacija tapo griežtas Europos Parlamento Pirmininkų konferencijos pareiškimas, kuriuo išreikštas visiškas solidarumas su Estija, Latvija ir Lietuva, susiduriančiomis su nepagrįstais Rusijos Federacijos kaltinimais ir dezinformacija. Parlamentas kategoriškai atmetė Maskvos teiginius, neva Baltijos šalys rengia agresyvius veiksmus ar leidžia naudoti savo erdvę puolimui prieš Rusiją. Šie išpuoliai įvertinti kaip sistemingo bauginimo ir provokacijų dalis, ypač rimta pasikartojančių neatpažintų dronų įsiveržimų į Baltijos šalių oro erdvę fone. EP vadovai paragino ES Tarybą ir Komisiją mobilizuoti resursus ES rytinio flango apsaugai ir glaudžiai bendradarbiaujant su NATO stiprinti oro erdvės stebėjimą bei antidroninius pajėgumus regiono šalyse.
Galiausiai, Europos Parlamentas priėmė tris skubias rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų trečiosiose šalyse:
* **Iranas (516 balsai „už“):** Griežtai pasmerktos masinės protestuotojų ir disidentų egzekucijos bei reikalaujama nedelsiant paleisti politinius kalinius. Parlamentas paragino ES išplėsti sankcijas Irano pareigūnams, įskaitant Islamo revoliucijos gvardijos korpusą (IRGC), uždrausti jų narių atvykimą į ES bei uždaryti su transnacionaline represija susijusias Irano diplomatines misijas valstybėse narėse.
* **Afganistanas (480 balsai „už“):** Pasmerktas Talibano priimtas teismų baudžiamojo proceso kodeksas, įteisinantis lyčių apartheidą, vergiją ir kūno bausmes moterims. EP nariai pareikalavo išlaikyti visišką Talibano režimo nepripžinimą ir normalizavimo procesų stabdymą, kartu didinant humanitarinę pagalbą badą kenčiantiems gyventojams ir moterų teisių gynėjams.
* **Indonezija (469 balsai „už“):** Pareikalauta ištirti rūgšties išpuolius prieš aplinkosaugos ir žmogaus teisių gynėjus Andrie Yunus bei Muhammadą Rosidi bei išreikštas susirūpinimas dėl karinių galių plėtros civiliniame sektoriuje ir žiniasklaidos laisvės ribojimų. Parlamentas pabrėžė, kad žmogaus teisių bei aplinkosaugos įsipareigojimai privalo išlikti esmine ES ir Indonezijos prekybinių bei politinių santykių dalimi.
Šis straipsnis parengtas pagal oficialius Europos Parlamento pranešimus.
