Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas netikėtai išvyko į Maskvą, kur susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Šis žingsnis sukėlė aštrią Europos Sąjungos valstybių reakciją, ypač Vokietijoje, kur kancleris Friedrichas Merzas vizitą pavadino „nesuderinamu su ES strateginiais interesais“.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Vizito tikslas: energijos tiekimas ir „taikos iniciatyvos“
Orbanas į Maskvą atvyko lapkričio 28 d., teigdamas, kad siekia užtikrinti stabilų naftos ir dujų tiekimą Vengrijai žiemos ir kitų metų laikotarpiui. Jis taip pat pareiškė, kad ketina aptarti „taikos galimybes Ukrainoje“ ir paragino Vakarus „grįžti prie tiesioginio dialogo su Rusija“.
Pasak jo, Vakarų sankcijų politika „nepasiekė tikslų“, o Europa turinti „kalbėtis net su tais, su kuriais nesutinka“. Toks tonas prieštarauja ES bendram tikslui spausti Rusiją dėl agresijos prieš Ukrainą. Maskva vizitą pavadino „konstruktyviu“ ir išreiškė pasirengimą „plėtoti strategines energetines partnerystes“.
Europos reakcija – nepasitenkinimas ir nerimas
Kancleris Friedrichas Merzas pasmerkė Orbano žingsnį, sakydamas, kad vizitas vyko „be jokio europinio mandato“. Jo teigimu, Vengrijos lyderis griauna ES diplomatinį konsensusą karo Europoje metu ir siunčia klaidingus signalus Maskvai.
Kitos ES sostinės taip pat pareiškė susirūpinimą. Šalys, aktyviai remiančios Ukrainą – Lenkija, Baltijos valstybės – teigia, kad toks vizitas silpnina bendrą poziciją ir gali būti išnaudotas Rusijos propagandoje. ES pareigūnai pabrėžia, kad Vengrija negali savarankiškai vesti derybų su Rusija ES vardu, o Orbanas „peržengė savo įgaliojimus“.
Ukrainoje vizitas sutiktas itin kritiškai: politikai jį pavadino „smūgiu tarptautinei paramai“ ir „dovana Kremliui“, ypač karo kontekste.
Galimos pasekmės Europos Sąjungos vienybei
Analitikai įspėja, kad Orbano vizitas gali dar labiau pagilinti nesutarimus tarp ES narių, ypač svarstant bendrus sprendimus dėl sankcijų Rusijai ar naujų karinės paramos paketų Ukrainai. Ekspertų manymu, tokie veiksmai kelia grėsmę Europos užsienio politikos vieningumui.
ES gali būti sunkiau pasiekti bendrus sprendimus dėl Rusijos, o Vengrija gali susidurti su politiniu spaudimu ar net bandymais apriboti jos įtaką svarbiuose sprendimuose. Tuo tarpu Maskva gali interpretuoti vizitą kaip silpnėjančią ES poziciją ir bandyti tuo pasinaudoti.
Tuo pat metu Orbanas bando stiprinti savo įvaizdį kaip „taikos tarpininkas“, tačiau Briuselyje tokia retorika vertinama skeptiškai. Vizito pasekmės Europos vienybei priklausys nuo to, ar šalys sugebės išlaikyti bendrą strateginę liniją Rusijos atžvilgiu.
Straipsnis parengtas remiantis tarptautinės žiniasklaidos informacija.
