Vokietijos aukščiausiasis baudžiamasis teismas atmetė Ukrainos piliečio skundą, kuriuo jis siekė išvengti baudžiamojo persekiojimo dėl galimo dalyvavimo 2022 metais Baltijos jūroje įvykdytame „Nord Stream“ dujotiekių sprogdinime.
Daugiau šia tema: Teisės ir laisvės, FRA
Įtariamasis teigė, kad veikė kaip karys ir todėl jam turėtų galioti vadinamoji „kario privilegija“ pagal tarptautinę teisę. Tačiau teismas nusprendė, jog ši doktrina netaikoma, nes išpuolis buvo nukreiptas prieš civilinę infrastruktūrą, o pati operacija buvo slapta – be uniformų, oficialių įsakymų ar aiškaus valstybės pavedimo įrodymų.
Teismo teigimu, dujotiekiai, nors ir politiškai kontroversiški, buvo civilinės paskirties objektai, todėl jų susprogdinimas negali būti laikomas teisėtu kariniu veiksmu. Dėl to Serhii K. bus teisiamas Vokietijoje už valstybės vidaus saugumo pažeidimą ir galimą suvereniteto pažeidimą. Neatmetama ir karo nusikaltimo kvalifikacija.
Byla taip pat atgaivino diskusijas dėl tikrųjų sprogdinimo organizatorių. Nors Vokietijos teisėsauga šiuo metu remiasi prielaida, kad operacija galėjo būti inicijuota Ukrainos struktūrų, viešojoje erdvėje išlieka ir versijos apie galimą Rusijos „klaidingos vėliavos“ operaciją. Teisininkai perspėja, kad ribota prieiga prie žvalgybinės informacijos ir dezinformacijos fonas gali kelti visuomenės nepasitikėjimą tyrimo išvadomis.
Lenkija tuo metu atsisako išduoti kitą įtariamą bendrininką, o tai dar labiau apsunkina tarptautinį bylos aspektą ir politinį jautrumą Europoje.
