Didėjant įtampai dėl beveik mėnesį trunkančio JAV ir Izraelio karo su Iranu, Europoje vis garsiau skamba įspėjimai apie galimas rimtas ekonomines pasekmes. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius konfliktą jau vadina pasaulio ekonomikos „katastrofa“, o tarptautinės organizacijos mažina augimo prognozes.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Ekonominis poveikis jau juntamas
Kalbėdamas Australijoje vykusiame susitikime, Pistorius pabrėžė, kad karo pasekmės jau dabar akivaizdžios.
„Šis karas yra katastrofa pasaulio ekonomikoms. Poveikis jau dabar visiškai akivaizdus“, – teigė jis.
Tuo metu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) perspėjo, kad pasaulio ekonomika nukrypsta nuo augimo trajektorijos. Organizacija sumažino 2026 metų Jungtinės Karalystės ekonomikos augimo prognozę iki 0,7 proc., taip pat pablogino euro zonos perspektyvas.
Energetikos krizė gilėja
Vienas didžiausių smūgių juntamas energetikos sektoriuje. Dėl karo veiksmų ir sutrikusios laivybos Hormūzo sąsiauryje pasaulinė energijos rinka susiduria su didžiausia krize per kelis dešimtmečius.
Europos Sąjungoje gamtinių dujų kainos nuo konflikto pradžios jau išaugo daugiau nei 30 proc. Kainų šuolį dar labiau sustiprino smūgiai svarbiems energetikos objektams Irane ir Katare.
Vokietija nenori įsitraukti
Pistorius taip pat aiškiai pabrėžė, kad Vokietija neketina įsitraukti į konfliktą.
„Niekas mūsų neklausė. Tai ne mūsų karas, ir mes nenorime būti į jį įtraukti“, – sakė jis.
Ministras kritikavo ir strategijos trūkumą: anot jo, konfliktas neturi aiškaus tikslo ar pasitraukimo plano. Vis dėlto jis pridūrė, kad paliaubų atveju Vokietija svarstytų galimybę prisidėti prie taikos užtikrinimo operacijų.
Raginimai nutraukti karą
Europos lyderiai vis aktyviau ragina nutraukti karo veiksmus. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paragino pradėti derybas su Iranu, o Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas konfliktą pavadino dar pavojingesniu nei 2003 metų Irako karas.
„Susiduriame su kur kas blogesne situacija – jos poveikis gali būti platesnis ir gilesnis“, – teigė jis.
Tuo pat metu Europos valstybės jau pradeda ruoštis žiemai, siekdamos užtikrinti pakankamas dujų atsargas, jei krizė dar labiau gilėtų.
Situacija išlieka įtempta, o ekonominiai padariniai, ekspertų vertinimu, gali dar labiau išryškėti artimiausiais mėnesiais.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
