Vokietijos automobilių pramonės milžinė „Volkswagen“ (VW) atsidūrė istorinės krizės sūkuryje – pasirodė pranešimai, kad bendrovė dėl gilių finansinių sunkumų planuoja uždaryti kelias gamyklas ir atleisti iki šimto tūkstančių darbuotojų. Šis precedento neturintis žingsnis sukrėtė ne tik Vokietiją, bet ir visą Europos Sąjungą, kurioje automobilių sektorius yra esminis ekonomikos variklis. Ekspertai aktyviai analizuoja, ar toks radikalus gamybos optimizavimas neišprovokuos naujos regioninės ekonominės krizės ir kas iš tiesų lėmė tokį sprendimą – mažėjantys pardavimai, pralaimima konkurencija Kinijai ar sparčiai artėjanti dirbtinio intelekto era.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Priežastys: konkurencija su Kinija ir elektromobilių rinkos stagnacija
Sprendimas imtis drastiško kaštų mažinimo ir atleisti dešimtis tūkstančių specialistų yra susijęs su kelių neigiamų ekonominių veiksnių sutapimu, iš kurių svarbiausias – prarandamos pozicijos kovoje su Kinijos gamintojais. Kinijos bendrovės, tokios kaip BYD, remiamos dosnių valstybinių subsidijų, sugebėjo užtvandyti rinką pigesniais, technologiškai pažangesniais ir efektyvesniais elektromobiliais, su kuriais europietiški analogai nebesugeba konkuruoti kaina. Tuo pat metu pačioje Europoje fiksuojamas bendras automobilių pardavimų nuosmukis, nes vartotojai dėl išaugusios infliacijos ir aukštų palūkanų normų atideda brangius pirkinius, o perėjimas prie švarios energijos transporto vyksta kur kas lėčiau nei planavo koncerno vadovybė.
Dirbtinio intelekto (DI) įtaka šiame procese taip pat vaidina svarbų, nors ir netiesioginį vaidmenį, nes pramonės perėjimas prie skaitmenizacijos reikalauja visiškai kitokių kompetencijų. Automatizuoti procesai ir DI valdomos projektavimo bei logistikos sistemos leidžia gamykloms veikti su žymiai mažesniu fizinės jėgos darbuotojų skaičiumi, todėl tradicinės surinkimo linijos tampa perteklinėmis. „Volkswagen“ tiesiogiai kenčia nuo per didelių gamybinių pajėgumų Europoje, kai išlaikyti senąsias gamyklas ir mokėti aukštus atlyginimus Vokietijos darbininkams esant dabartiniam pardavimų lygiui tapo finansiškai nebepakeliama našta, griaunančia įmonės pelningumą.
Įtaka ekonomikai ir naujos krizės grėsmė Europoje
Tokio masto darbuotojų atleidimas vienoje įtakingiausių žemyno įmonių neabejotinai sukels grandininę reakciją ir gali tapti rimtos struktūrinės krizės pradžia Vokietijos bei visos Europos ekonomikoje. Automobilių pramonė sukuria milijonus darbo vietų ne tik pačiose gamyklose, bet ir tūkstančiuose mažesnių subrangovų įmonių, kurios tiekia komponentus, elektroniką bei logistikos paslaugas. Šimto tūkstančių žmonių atleidimas reiškia, kad darbo neteks ir daugybė susijusių sektorių darbuotojų, o tai drastiškai padidins socialinio draudimo naštą valstybei ir sumažins gyventojų vartojimo galimybes.
Politiniai lyderiai bei profesinės sąjungos jau pažadėjo aršiai priešintis šiam planui, įspėdami apie galimus masinius streikus, kurie gali visiškai paralyžiuoti pramonę keliems mėnesiams. Ši situacija taip pat siunčia pavojaus signalą visam Europos pramonės modeliui, rodantį, kad be skubių struktūrinių reformų, pigesnės energijos išteklių užtikrinimo ir didesnių investicijų į inovacijas, senasis žemynas rizikuoja pralaimėti globalią technologinę kovą JAV ir Azijos valstybėms. Koncerno „Volkswagen“ krizė taps rimtu išbandymu Europos Sąjungos ekonominei strategijai, reikalaujančiai skubiai peržiūrėti pramonės rėmimo bei konkurencingumo didinimo mechanizmus.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
