Šveicarijos Biurgenštoko kurorte turėjęs prasidėti istorinis pirmasis tiesioginis Jungtinių Valstijų ir Irano derybų raundas buvo staiga ir neribotam laikui atidėtas. Oficialus derybų šeimininkas – Šveicarijos vyriausybė – patvirtino, kad diplomatinis procesas subyrėjo dar neprasidėjęs dėl mirtino karinio incidento Artimuosiuose Rytuose, kuris tiesiogiai sugriovė trapų pasitikėjimą tarp šalių. JAV prezidentas Donaldas Trumpas į šį diplomatinį fiasko sureagavo itin audringai, atvirai apkaltindamas regiono žaidėjus bandymu tyčia sabotuoti jo pastangas pasiekti taikos susitarimą.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Kruvinas incidentas Libane ir derybų atšaukimas
Pagrindine priežastimi, kodėl Vašingtono ir Teherano delegacijos taip ir nesėdo prie derybų stalo Šveicarijoje, tapo netikėtas ir mirtinas paliaubų pažeidimas pasienyje tarp Izraelio ir Libano. Nepaisant anksčiau paskelbtų susitarimų, Izraelio karinės pajėgos sudavė masinius smūgius Pietų Libanui, per kuriuos žuvo mažiausiai penki žmonės, o grupuotė „Hezbollah“ atsakė intensyviais raketų paleidimais. Šis kruvinas apsikeitimas atakomis akimirksniu pakeitė politinį klimatą, nes JAV pareigūnai nusprendė, kad neįmanoma tęsti dialogo su Iranu, kol jo remiami subjektai vykdo aktyvius karinius veiksmus prieš Vašingtono sąjungininką.
Šis incidentas parodė, koks trapus yra visas regioninio saugumo karkasas, kai bet koks vietinis susirėmimas gali sugriauti mėnesius rengtą globalią diplomatinę strategiją. Teheranas savo ruožtu pareiškė, kad atsakomybė dėl derybų sužlugdymo tenka išskirtinai Izraeliui, kuris, anot jų, paniškai bijo bet kokio Irano ir JAV santykių normalizavimo. Šveicarijos užsienio reikalų ministerijos atstovai išreiškė didelį apgailestavimą dėl susidariusios padėties, pabrėždami, kad logistinė ir saugumo infrastruktūra Biurgenštoke buvo visiškai paruošta, tačiau geopolitinė realybė privertė diplomatus išsiskirstyti.
Derybų atnaujinimo perspektyvos ir šalių pozicijos
Nepaisant patirto didžiulio smūgio, diplomatiniai kanalai tarp Vašingtono ir Teherano visiškai neužsidarė, o abi pusės demonstruoja norą ieškoti būdų grįžti prie darybų stalo. Netrukus po incidento Libane, tarpininkaujant JAV diplomatijai, Izraeliui ir „Hezbollah“ pavyko operatyviai atnaujinti ir stabilizuoti paliaubų režimą, kas buvo pagrindinė sąlyga bet kokiam politiniam procesui tęsti. Šis greitas situacijos suvaldymas suteikė vilties, kad pauzė Šveicarijoje bus tik laikina ir techninio pobūdžio.
Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas oficialiame pareiškime patvirtino, kad jo šalies delegacija išlieka „pasirengusi judėti į priekį“ derybose su Jungtinėmis Valstijomis, kai tik bus užtikrintas stabilumas regione. Teheranas siunčia signalus, kad ekonominių sankcijų naftos sektoriui švelninimas jam yra gyvybiškai svarbus, todėl jie neketina atsisakyti dialogo dėl vietinių incidentų. JAV valstybės departamentas taip pat patvirtino, kad lieka įsipareigojęs ieškoti diplomatinio sprendimo Hormūzo sąsiaurio ir branduolinės programos klausimais, tačiau reikalauja iš Irano garantijų, kad provokacijos nepasikartos.
Griežta Donaldo Trumpo reakcija ir sabotažo teorija
JAV prezidentas D. Trumpas neslėpė savo didžiulio įniršio dėl sužlugdyto susitikimo ir savo tradiciniu stiliumi socialiniuose tinkluose bei spaudos pareiškimuose užsipuolė situaciją. Baltųjų rūmų vadovas tiesiogiai pareiškė manantis, kad Izraelio ir „Hezbollah“ apsikeitimas smūgiais likus vos kelioms valandoms iki derybų pradžios nebuvo atsitiktinis, o labiau priminė koordinuotą sabotažą. D. Trumpas pabrėžė, kad tam tikros jėgos tiek pačiame Vašingtone, tiek Artimuosiuose Rytuose yra suinteresuotos amžinu karu ir siekia sužlugdyti jo asmenines pastangas pasiekti „didįjį susitarimą“.
Ši prezidento retorika sukėlė papildomą įtampą JAV santykiuose su Izraeliu, nes D. Trumpas aiškiai leido suprasti, kad netoleruos veiksmų, kurie kenkia jo, kaip pagrindinio pasaulio taikosnešio, įvaizdžiui. Tuo pat metu respublikonų strategai bando gelbėti situaciją, akcentuodami, kad būtent griežta D. Trumpo pozicija privertė abi puses greitai atnaujinti paliaubas Libane. Nepaisant to, opozicijoje esantys demokratai, vadovaujami buvusio prezidento Baracko Obamos, iškart pasinaudojo proga sukritikuoti dabartinį kursą, pareikšdami, kad dabartinė JAV strateginė padėtis ir saugumas regione yra pastebimai „blogesni“ nei prieš prasidedant šiam skubotam derybų procesui su Iranu.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
