2025 m. Europos semestro pavasario paketas analizuoja pagrindinius ekonominius ir socialinius iššūkius visoje ES ir pateikia politines rekomendacijas valstybėms narėms, siekiant sustiprinti konkurencingumą, klestėjimą ir atsparumą. Šiuo tikslu dokumente pateikiamos valstybių narių specifinės rekomendacijos (VSR), taip pat skatinamos reformos ir investicijos, suderintos su šiais ES prioritetais.
Šiandien Europos Komisija pateikė pasiūlymą, kuriuo 2026 m. ES biudžeto dydis siekia 193,26 mlrd. eurų, papildomai numatant apie 105,32 mlrd. eurų išmokų pagal „NextGenerationEU“ programą. Remdamasis vidurio laikotarpio Daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūra, šis biudžeto projektas skirtas remti strateginius tikslus, įskaitant:
Šiandien Europos Komisija paskelbė, kad Bulgarija yra pasirengusi įsivesti eurą nuo 2026 m. sausio 1 d. – tai svarbus etapas, kuris padarytų ją dvidešimt pirmąja euro zonos nare. Šis vertinimas pateiktas 2025 m. Konvergencijos ataskaitoje, parengtoje Bulgarijos valdžios institucijų prašymu, ir žymi itin svarbų bei istorinį žingsnį Bulgarijos kelyje euro įvedimo link.
Lietuvos darbo rinkos kraštovaizdis sparčiai keičiasi – tai lemia tiek vidaus ekonominės sąlygos, tiek tarptautiniai iššūkiai, tokie kaip globalizacija, darbo jėgos migracija, technologinė pažanga ir besikeičianti demografinė struktūra. Auganti skaitmenizacija bei klimato kaitos iššūkiai skatina pergalvoti užimtumo politiką visose šalyse, įskaitant ir Lietuvą.
Kai vasarą daugelis renkasi karštą Viduržemio jūros pakrantę, verta atsigręžti į šiaurę – ten, kur saulė leidžiasi vėlai, o gamta dovanoja ramybę, gryną orą ir unikalią kultūrinę patirtį. Šįkart kviečiame susipažinti su trimis išskirtinėmis Europos šiaurės salomis: Gotlandu (Švedija), Alandų salomis (Suomija) ir Bornholmu (Danija).
Vilnius, 2025 m. gegužės 22 d. Vasarą Lietuvos sostinė vėl tiesiogiai sujungiama su viena gražiausių Vidurio Europos sostinių – Praha. Oro linijų bendrovė „airBaltic“ atnaujina tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Prahos, kurie vyks du kartus per savaitę – ketvirtadieniais ir šeštadieniais.
Europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“, sujungdama Baltijos šalis su Europa ir taip užbaigdama trūkstamą jungtį, „atrakins“ augančio miesto vertes verslui ir keliautojams, sako „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su Vilniaus miesto meru Valdu Benkunsku šiandien išsamiai susipažino su Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ projekto įgyvendinimo eiga ir progresu. Iš pradžių ministrui buvo pristatytas pasaulinio lygio japonų kompanijos „Nagata Acoustics“...
ES oro saugos sąrašas (angl. Air Safety List, ASL) – tai sąrašas oro vežėjų, neatitinkančių tarptautinių saugos standartų. Šiems vežėjams draudžiama vykdyti skrydžius į, iš ir virš ES teritorijos. Į sąrašą gali būti įtraukti ir tie oro vežėjai, kurie neskraido į ES – siekiant įspėti keleivius, vykstančius už ES ribų. Jei trečiosios šalies saugos institucijos
Šiandien Europos Komisija pristatė ES startuolių ir sparčiai augančių įmonių strategiją „Rinkis Europą kurti ir augti“ (angl. EU Startup and Scaleup Strategy: Choose Europe to Start and Scale), siekdama, kad Europa taptų puikia vieta pradėti ir auginti pasauliniu mastu technologijomis paremtas įmones. Ši strategija derinama su platesne iniciatyva „Rinkis Europą“, kurią pradėjo Komisijos pirmininkė Ursula
Šiandien ES pristato naują strategiją, skirtą stabiliam ir saugiam Juodosios jūros regionui. Strategijos tikslas – stiprinti ryšius ir skatinti augimą, jungiant Europą su Pietų Kaukazu, Vidurio Azija ir kitomis teritorijomis. Atsižvelgiant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, ši strategija taip pat sustiprins ES geopolitinį vaidmenį kaip patikimo veikėjo Juodosios jūros regione.
Per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvos provincija tyliai, bet sparčiai keitėsi. Šiandien jau nieko nebestebina vaizdas, kai per miestelio centrą pravažiuoja tik vienas automobilis per valandą, o seniūnijos pastate dirba vos keli darbuotojai. Remiantis Valstybės duomenų agentūros (buvusio Statistikos departamento) duomenimis, kai kurios Lietuvos seniūnijos nuo 1990-ųjų metų neteko daugiau nei 50 proc. gyventojų. Nors detalių
