Izraelis pasitinka vienus labiausiai poliarizuojančių ir strategiškai svarbių parlamento rinkimų šalies istorijoje. Giliai susiskaldžiusioje visuomenėje verda arši kova tarp dabartinio ilgamečio premjero Benjamino Netanyahu dešiniojo bloko ir opozicinių jėgų, siekiančių nutraukti jo valdymą. Balsavimo išvakarėse padėtį dar labiau aštrina incidentai okupuotame Vakarų Krante bei tarptautinis spaudimas, o būsimos koalicijos formavimas žada tapti itin sudėtingu politiniu galvosūkiu.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Pagrindiniai kandidatai ir jėgų pasiskirstymas prieš balsavimą
Pagrindinė rinkimų intriga sukasi aplink dabartinį ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu ir jo pagrindinį varžovą – buvusį Izraelio gynybos pajėgų (IDF) vadą Gadį Eisenkotą. B. Netanyahu remiasi savo ištikima dešiniųjų, religinių bei griežtojo saugumo kurso šalininkų baze, teigdamas, kad tik jo patirtis gali apsaugoti valstybę išorinių grėsmių fone. Tuo tarpu G. Eisenkotas, surengęs didelį paskutinį mitingą prieš balsavimą, rinkimų kovoje aktyviai akcentuoja savo marokietiškas šaknis, siekdamas pritraukti tradiciškai „Likud“ partijai palankius mizrahių kilmės rinkėjus, ir kartu pabrėžia būtinybę atkurti pasitikėjimą valstybės institucijomis bei profesionalia kariuomenės vadovybe.
Prognozės rodo itin apylygį jėgų pasiskirstymą, kuomet nė viena iš stovyklų neturi aiškios persvaros Knesete. Padėtį apsunkina ir pranešimai apie vidinius nesutarimus saugumo struktūrose: pranešama, kad IDF vadovybė atmetė kai kuriuos B. Netanyahu nurodymus, kas tik sustiprino opozicijos argumentus apie politinį spaudimą gynybos sistemai. Kampanijoje Gazos kančios ir kariniai veiksmai tapo politiniu įrankiu, o palestiniečiai baiminasi, kad bet koks rinkimų rezultatas reikš tolesnį karinio spaudimo stiprinimą.
Įtampa Vakarų Krante ir diplomatiniai skandalai
Rinkimų dieną saugumo sumetimais Izraelis nusprendė visiškai uždaryti visas Vakarų Kranto sausumos perėjas, siekdamas užkirsti kelią bet kokiems incidentams. Nepaisant to, situacija regione išlieka itin įkaitusi: Hebrono rajone kariai vykdė reidus, versdami šeimas palikti namus, o radikaliai nusiteikusių naujakurių išpuoliai toliau kelia tarptautinį rezonansą. Didelį pasipiktinimą sukėlė incidentai, kuomet buvo sulaikyti tarptautiniai savanoriai ir stebėtojai iš JAV bei JK, įskaitant Niujorko demokratų politiką Bradą Landerį, atvykusį fiksuoti padėties okupuotose teritorijose.
Diplomatinė įtampa dėl išpuolių prieš užsienio stebėtojus, žurnalistus ir diplomatus iki galo neišspręsta: Vašingtonas ir Europos sostinės reikalauja griežto incidentų tyrimo bei kaltųjų atsakomybės, tuo tarpu Izraelio saugumo pajėgos teisina savo veiksmus saugumo zonos kontrole ir įtampos prevencija. Tokie įvykiai Vakarų Krante atsidūrė tarptautinės bendruomenės dėmesio centre ir tapo papildomu spaudimo faktoriumi B. Netanyahu administracijai prieš pat lemiamą balsavimo dieną.
Kas laukia Netanyahu pralaimėjimo atveju ir koalicijos formavimo sunkumai
Jei B. Netanyahu prarastų valdžią, tai reikštų ne tik ilgametės jo politinės epochos pabaigą, bet ir tiesioginį smūgį jo teisinei gynybai teismuose, kur premjeras susiduria su kaltinimais korupcija. Tačiau naujam ministrui pirmininkui, nesvarbu, ar tai būtų G. Eisenkotas, ar kitas opozicijos lyderis, suburti veiksnią vyriausybę bus titaniškas uždavinys. Opozicinis blokas yra itin fragmentuotas: jį sudaro pasaulietiniai centristai, kairieji liberalai, griežtos dešiniosios partijos, atsisakančios dirbti su Netanyahu, bei arabų partijų atstovai.
Tokios margos koalicijos suformavimas pareikalaus didžiulių kompromisų esminiais klausimais – nuo santykių su palestiniečiais ir karo užbaigimo iki teismų reformos ir ultraortodoksų šaukimo į kariuomenę. Bet kokia nauja vyriausybė rizikuoja tapti nestabili ir nuolat priklausoma nuo mažiausių frakcijų reikalavimų, o nepavykus rasti sutarimo, Izraelis vėl gali būti įstumtas į naujų pirmalaikių rinkimų ciklą.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
