Kiekvienais metais spalio mėnesį visoje Europoje vyksta „#ErasmusDays“ – išskirtinis renginių ciklas, skirtas pažymėti „Erasmus+“ programos sėkmę ir įtaką švietimui, jaunimo mobilumui bei Europos bendradarbiavimui. Nuo pat 2017 metų šie renginiai tapo svarbia proga bendruomenėms, švietimo įstaigoms ir organizacijoms paminėti pasiekimus bei dalintis įkvepiančiomis istorijomis.
Strateginiam „Rail Baltica“ projektui trijose Baltijos šalyse skirta dar 295,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų pagal „Connecting Europe Facility“ (CEF) programą. Iš šios sumos Lietuvai atiteks apie 95 mln. eurų. LTG grupė su partneriais šiemet teikė paraišką pagal kasmetinį kvietimą, o sutarties dėl lėšų skyrimo pasirašymas numatomas šių metų rudenį.
Kultūros ministerija kartu su Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija iki rugsėjo 1 d. priima siūlymus, kam skirti 2025 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas.
Kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu paskirtos Kultūros centrų premijos už pastarųjų penkerių metų aktyvią ir kryptingą veiklą.
Liepos 6-ąją, minint Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir „Tautiškos giesmės“ dieną, lietuvius visame pasaulyje jau šešioliktą kartą suvienijo himno giedojimas 21 val. vietos laiku. Šiemet pagrindinis projekto „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ renginys, tiesiogiai transliuotas per LRT, vyko Druskininkuose ir simboliškai sujungė dviejų didžių Lietuvos kūrėjų – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Vinco Kudirkos – idėjas
Klimato krizė, energetiniai iššūkiai, auganti socialinė nelygybė – visa tai ne teorinės problemos, o realybė, su kuria susiduria kiekvienas Europos miestas ir regionas. Tačiau kaip užtikrinti, kad tvarumo pertvarka būtų ne tik ekologiška, bet ir teisinga? Ne tik efektyvi, bet ir demokratiška? Į šiuos klausimus atsakymų ieško ambicingas europinis projektas DUST (Democratising jUst Sustainability Transitions),
Kai pasaulis nerimauja dėl klimato kaitos, socialinio susiskaldymo ir nežinomybės, viena šalis jau seniai pasirinko kelią, paremtą aiškiais principais: tvarumu, bendruomeniškumu, pagarba ir pasitikėjimu. Tai – Danija, Skandinavijos valstybė, kuri, nors ir nedidelė pagal plotą ar gyventojų skaičių, pasaulyje stovi labai tvirtai. Ir visai ne todėl, kad nori dominuoti – o todėl, kad moka įkvėpti.
Danijos sala Bornholmas tampa tvaria žaliąja bendruomene. Siekdama iki 2035 m. tapti beemisijine, ES finansuojamo projekto „Bæredygtig Bundlinje Bornholm“ („Tvari pamatinė linija Bornholme“) dėka 50 mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) kuria žaliuosius verslo planus, siekdamos tapti efektyvesnėmis energetikos ir išteklių srityse bei konkurencingesnėmis.
Birželio mėnesį septyni jaunuoliai iš Širvintų r. sav. – Mykolas, Damjanas, Urtė, Kortyna, Evilija, Nidas ir jų vadovė Jelena – leidosi į ypatingą kelionę. Tai buvo daugiau nei savaitė Turkijoje – tai buvo savaitė, kai pirmą kartą išdrįsti lipti į lėktuvą, nežinodamas, ar suprasi angliškai, vis tiek sveikiniesi su žmogumi iš kitos šalies. Kai išeini
Ar tai karo nebuvimas? Laimės ir ramybės jausmas? O gal viltis? 80 jaunų žmonių iš 26 skirtingų šalių susirinko Berlyne, kad pasidalintų asmeninėmis patirtimis apie karą ir taiką. Ir aš, ukrainietė, studijuojanti Lenkijoje, buvau viena iš jų.
Džiaugiamės galėdami pranešti, kad Europos Komisijos Pirmininkės Jaunimo patariamoji taryba oficialiai pradėjo savo veiklą! Po 2025 m. birželio 25 d. priimto Komisijos sprendimo, ši nauja iniciatyva įtvirtina jaunimo vaidmenį pačioje ES politikos formavimo širdyje.
Kultūra ir visuomenės atsparumas yra neatsiejama gynybos dalis, todėl į tai turi būti atkreipiamas ypatingas dėmesys, įsipareigojant skirti didesnes proporcingai paskirstytas išlaidas gynybai. Tai pabrėžia kultūros ministras Šarūnas Birutis, atliepdamas Hagoje vykstančio NATO lyderių susitikime deklaruojamus siekius skirti 3,5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) pagrindinėms gynybos išlaidoms ir dar 1,5 proc. BVP kitoms su
