Europos Centrinis Bankas nusprendė nekeisti trijų pagrindinių palūkanų normų ir perspėjo, kad karas Artimuosiuose Rytuose reikšmingai padidino neapibrėžtumą euro zonos ekonomikoje. ECB teigia, kad konfliktas kelia papildomą infliacijos riziką dėl energijos kainų ir tuo pačiu silpnina ekonomikos augimo perspektyvas.
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, ECB
ECB Valdančioji taryba nurodė, kad infliacija iš esmės tebėra netoli 2 proc. tikslo, ilgalaikiai infliacijos lūkesčiai išlieka stabilūs, o ekonomika pastaraisiais ketvirčiais rodė atsparumą. Tačiau, banko vertinimu, karo poveikis energetikos rinkoms jau dabar daro svarbią įtaką artimiausio laikotarpio infliacijai ir didina riziką augimui.
ECB pablogino augimo prognozes ir padidino infliacijos vertinimą
Naujausiose ECB ekspertų prognozėse numatyta, kad bendroji infliacija euro zonoje 2026 metais sieks vidutiniškai 2,6 proc., 2027 metais – 2,0 proc., o 2028 metais – 2,1 proc. Palyginti su gruodžio prognozėmis, ypač 2026 metų vertinimas buvo padidintas dėl numatomo energijos kainų augimo, susijusio su karu Artimuosiuose Rytuose. Infliacija be energijos ir maisto 2026 metais, kaip prognozuojama, sudarys 2,3 proc., 2027 metais – 2,2 proc., o 2028 metais – 2,1 proc.
Tuo pat metu ECB sumažino ekonomikos augimo prognozes. Dabar tikimasi, kad euro zonos ekonomika 2026 metais augs 0,9 proc., 2027 metais – 1,3 proc., o 2028 metais – 1,4 proc. Silpnesnės perspektyvos daugiausia siejamos su karo poveikiu žaliavų rinkoms, realiosioms pajamoms ir verslo bei vartotojų pasitikėjimui. Vis dėlto bankas pažymi, kad užimtumo lygis išlieka aukštas, privataus sektoriaus balansai yra tvirti, o viešosios investicijos į gynybą ir infrastruktūrą turėtų toliau remti augimą.
Energijos kainos išlieka pagrindinis neapibrėžtumo šaltinis
ECB pabrėžė, kad karo Artimuosiuose Rytuose trukmė ir intensyvumas bus vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių tolesnę infliacijos raidą. Jei naftos ir dujų tiekimas būtų trikdomas ilgiau, infliacija galėtų būti didesnė nei numatyta pagrindiniame scenarijuje, o augimas – silpnesnis. Toks energijos šokas, banko vertinimu, galėtų persiduoti ir į kitas kainų grupes per netiesioginius bei antrinius efektus.
Vasario mėnesį euro zonos infliacija pakilo iki 1,9 proc., palyginti su 1,7 proc. sausį. Energijos kainos tebebuvo mažesnės nei prieš metus, tačiau jų mažėjimas sulėtėjo, o paslaugų ir prekių infliacija paspartėjo. ECB taip pat pažymėjo, kad trumpesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai finansų rinkose padidėjo, nors ilgalaikiai vertinimai tebėra arti 2 proc. lygio.
ECB laikysis atsargaus ir nuo duomenų priklausomo kurso
Bankas pabrėžė, kad ir toliau priims sprendimus kiekvieno posėdžio metu atskirai, remdamasis gaunamais ekonominiais ir finansiniais duomenimis, bazinės infliacijos dinamika ir pinigų politikos perdavimo stiprumu. ECB nesiima išankstinių įsipareigojimų dėl būsimos palūkanų normų krypties.
Pasak banko, finansinės sąlygos nuo ankstesnio posėdžio sugriežtėjo, akcijų rinkos smuko, o trumpalaikės rinkos palūkanos euro zonoje pakilo. Tuo metu skolinimas įmonėms sausį augo 2,8 proc. metiniu tempu, o būsto paskolų augimas siekė 3,0 proc. ECB taip pat paragino stiprinti euro zonos ekonomiką išlaikant tvarius viešuosius finansus, pažymėdamas, kad laikinos ir tikslinės fiskalinės priemonės galėtų padėti reaguoti į energijos kainų šoką.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Centrinio Banko pranešimą.
