Europos Centrinio Banko (ECB) vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pateikė griežtą dabartinės ekonominės situacijos vertinimą. Jos teigimu, geopolitinio konflikto sukeltas energetinis šokas euro zonoje pasirodė esąs kur kas labiau užsitęsęs ir gilesnis, nei tikėtasi. Kadangi bendroji infliacija jau šoktelėjo iki 3 proc. ir iki metų pabaigos gali priartėti prie 4 proc. ribos, centriniam bankui gali tekti imtis ryžtingesnių pinigų politikos griežtinimo priemonių.
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, ECB
Užsitęsęs kainų šokas ir dilema dėl palūkanų normų
I. Schnabel pabrėžė, kad pagal paveldo istorinius standartus šis energetinis sukrėtimas yra labai didelis, o naftos bei dujų ateities sandorių kreivės šiuo metu lenkia net anksčiau prognozuotą neigiamą (adverse) scenarijų. Nors gamybos sektorius euro zonoje bando prisitaikyti, o darbo rinka išlieka stabili, bazinė infliacija (angl. *core inflation*), atmetus svyruojančias energijos ir maisto kainas, vis dar demonstruoja didelį atsparumą mažėjimui. Tokia aplinka kelia realią grėsmę, kad vartotojų bei verslo lūkesčiai dėl būsimų kainų atitrūks nuo ECB siekiamo 2 proc. tikslo, o tai įsuktų pavojingą kainų ir atlyginimų spiralę.
Kalbėdama apie būsimus pinigų politikos sprendimus birželio mėnesio posėdyje, vykdomosios valdybos narė atsisakė iš anksto įsipareigoti dėl konkrečių veiksmų, tačiau leido suprasti, kad palūkanų normų mažinimo scenarijus šiuo metu būtų sunkiai įsivaizduojamas. Pasak jos, rinkos tikisi, kad palūkanų normos kurį laiką turės išlikti ribojančioje teritorijoje. ECB sprendimus priims remdamasis trimis esminiais kriterijais: infliacijos prognozėmis, bazinės infliacijos dinamika ir pinigų politikos transmisijos mechanizmo stiprumu, atidžiai analizuodamas kiekvieno posėdžio naujausius duomenis atskirai.
Operacinės sistemos pokyčiai, struktūrinis portfelis ir kandidatūra į vadovo postą
I. Schnabel interviu metu taip pat išsamiai paaiškino neseniai patvirtintus ECB operacinės sistemos (angl. *operational framework*) pakeitimus, kuriais pereinama prie vadinamosios „paklausos skatinamos“ (angl. *demand-driven*) likvidumo sistemos. Pagal naująją tvarką, pagrindinių refinansavimo operacijų (MRO) palūkanų norma bus nustatyta taip, kad skirtumas (spread) iki indėlių galimybės (DFR) normos susitrauks nuo 50 iki 15 bazinių punktų. Šis techninis žingsnis sumažins pinigų rinkos palūkanų normų svyravimus ir leis komerciniams bankams pigiau bei lanksčiau skolintis lėšas iš centrinio banko, rinkoje laipsniškai mažėjant pertekliniam likvidumui.
Ekspertė pažymėjo, kad bėgant laikui bankų struktūrinis likvidumo poreikis augs, todėl ECB ateityje ketina suformuoti nuolatinį struktūrinių operacijų portfelį. Šis procesas prasidės nuo ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų, o vėliau, kai išsivalys dabartiniai pinigų politikos tikslais sukaupti obligacijų portfeliai, centrinis bankas pradės pirkti vertybinius popierius struktūriniam portfeliui formuoti. Galiausiai, paklausta apie žiniasklaidoje pasirodžiusius svarstymus dėl jos galimybės ateityje pakeisti dabartinę institucijos vadovę Christine Lagarde, I. Schnabel atsakė trumpai, bet atvirai: jei sulauktų tokio pasiūlymo ir pasitikėjimo iš sprendimų priėmėjų, ji tikrai būtų pasiruošusi užimti ECB prezidento postą.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Centrinio Banko medžiagą.
